Neretai nuo policijos iškvietimo iki atvykimo praeina nemažas laiko tarpas. Beje, kartais tai būna naudinga ne tik policininkams, bet ir juos kvietusiesiems. Tai nutiko vasarą. Už dešimties kilometrų nuo miesto, statybose, dirbo studentų būrys. Kartą, apie aštuntą vakaro, grįžę po darbo jie pastebėjo, jog yra apvogti. Paskambino policijai. Buvo atsakyta, jog tuoj bus "imtasi priemonių". Dar po pusantros valandos, pabodus laukti, paskambino dar sykį.
- Operatyvinė grupė jau išvyko, - patikslino juos.
Dar po valandos niekas taip ir nepasirodė. Per tą laiką studentai atšventė Statybininkų dieną ir vagystė juos nelabai ir bejaudino. Galiausiai jau po vidurnakčio operatyviniai pasirodė. Bendrabučio, kuriame gyveno studentai, durys atidarytos, aplink - nė gyvos dvasios, tik iš valgyklos sklinda juokas ir dainos. Policininkai apžiūrėjo visas patalpas - nieko. Tik viename kambaryje rado vaikinuką, besirausiantį krepšiuose. Tai ir buvo vagis.
Vėliau policininkai aiškino studentams, jog jie buvo surengę pasalą, tikėdamiesi, jog vagis būtinai sugrįš. Taip ir nutiko. Pavogti pinigai ir daiktai buvo grąžinti tikriesiems šeimininkams, o policininkai, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, tapo kone didvyriais.
