Sigitas STASAITIS
Sovietmečiu vienuolynų ir užsieniečių kunigų Lietuvoje visai nebuvo, o šiandien už mūsų nuodėmingas sielas meldžiasi atvykėliai iš Prancūzijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir net Argentinos. "Akistata" apsilankė pas mūsų šalyje apsistojusius vienuolius bei kunigus. Šie papasakojo, kaip Velykos švenčiamos jų šalyse.
Turistiniuose atlasuose Pasvalio rajono Pumpėnų kaimas pažymėtas kaip lankytina vieta - čia verta pažiūrėti malūną, bažnyčią su varpine ir karmelitų vienuolyną. Pastarąjį korespondentui pavyko rasti gana sunkiai - tai kuklus vieno aukšto namelis bažnyčios pašonėje. Tik memorialinė lenta skelbia, jog tai istorinis pastatas - 1823 metais statytas karmelitų vienuolynas. Į vienuolyną vykstame išgirdę žinią, jog čia apsigyvenę vienuoliai net iš kito pasaulio krašto - Argentinos.
Duris pravėręs jaunas akiniuotas vyras šypsosi:
- Vienuoliai iš Argentinos? Taip, čia gyvena du. Nuo vasario. Tai aš, Markas, ir mano draugas Domingas. Užeikit!
27 metų Markas puikiai kalba lietuviškai. Nors ispaniškas akcentas jaučiamas, vaikinas viską supranta, viską pasako. Ar gali būti, kad vasario mėnesį iš Argentinos atskridęs žmogus per Velykas jau kalbėtų lietuviškai? Pasirodo, tai ne Velykinis stebuklas - besibaigiant Antrajam pasauliniam karui Marko senelis iš Lietuvos bėgo į Argentiną nuo bolševikų. Marko net ir pavardė lietuviška - Mikalonis. 26 metų Domingas Avelaneda lietuviško kraujo neturi, todėl lietuviškai dar nemoka. Tad kol Markas pasakoja, jis eina virti kavos.
Argentinos Katalikų Bažnyčios vadovybė siunčia vienuolius bei misionierius į įvairias pasaulio šalis - net musulmoniškąsias. Tolimojoje Argentinoje seniai žinoma, jog Lietuvoje nepaprastai stiprus tikėjimas, todėl 20 metų egzistuojanti "Įsikūnijusių žodžių" ordino vadovybė nutarė du vienuolius kunigus atsiųsti į Lietuvą. Markas su Domingu tik prieš pusantrų metų davę amžinuosius įžadus, o į kunigus įšventinti pernai. Pasak Marko, jie atvyko čia gyventi nuolat. Jei kartais kurį nors iš atvykėlių imtų pjauti nostalgija ir vienuolis užsimanytų namo, jo vieton būtų atsiųstas kitas argentinietis.
Pirmieji įspūdžiai Markui su Domingu neblogi, tik vasarį buvo pernelyg žvarbus oras. Ką norėti - Argentinoje dabar ruduo, tačiau sostinėje Buenos Airėse laikosi 35 laipsnių karštis.
Markas pasakoja, jog Argentina taip pat katalikiška šalis. Gyvenimo lygis labai panašus, ypač po neseniai juos ištikusios ekonominės krizės. Ta pati problema kaip ir Lietuvoje katalikus prisišaukti į bažnyčią. Velykos pas juos švenčiamos lygiai kaip ir Lietuvoje - tas pats Didysis penktadienis, tas pats Verbų sekmadienis, kurį jie vadina Palmės sekmadieniu, tos pačios pamaldos ir apeigos. Tik dažyti kiaušinius Argentinoje kažkodėl nepopuliaru. Užtai per Velykas žmonės rengia vadinimus. Profesionalūs aktoriai paprastai nekviečiami, patys parapijiečiai išmoksta vaidmenis ir keliaudami gatvėmis vaidina Kristaus kančios bei prisikėlimo sceną. Praeiviai žiūri, žegnojasi ir meldžiasi.
Atsisveikinę su draugiškaisiais argentiniečiais vykstame į kitą Lietuvos pusę - į Palendrius (Kelmės r.), kur šv. Benedikto vienuolyne gyvena bendruomenė kontempliatyviųjų vienuolių iš Prancūzijos. Palendriuose - priešingas vaizdas. Vienuolynas ant kalvos, šalia jos pastatytos modernios bažnyčios bokštas šviečia iš tolo. Pastatai pribloškia didingumu ir modernumu. Net ne specialisto akiai matyti, jog visa tai kainavo milijonus - akivaizdus skirtumas tarp Prancūzijos ir Argentinos ekonomikos...
Tėvas Bernardas Anri (68 m., vienuolis nuo 17 metų amžiaus) pasakoja, kad jie, 7 prancūzai, į Palendrius atvyko prieš 6 metus. Per tą laiką visi irgi ne tik pramoko lietuviškai, bet ir gavo Lietuvos pilietybes. Kontempliatyvieji - reiškia susikaupę, susimąstę vienuoliai, jie yra tylūs ir sėslūs, tad Palendriuose apsistota ilgam - tikėtina, visam laikui. Per Velykas prancūzai tik meldėsi, ir tiek. Pasak tėvo Bernardo, Prancūzijos katalikai Velykas švenčia lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje. Bene vienintelis skirtumas, jog kiaušiniai ten dažomi vien dažais, neskutinėjant. Dar vienas liturginis paprotys - po Didžiojo ketvirtadienio iki Velykų ryto nutyla bažnyčių varpai. O per Velykas vaikams iš namie pakabintų varpelių byra saldainiai bei mažos dovanėlės.
Beieškodamas Lietuvoje gyvenančių užsienio dvasininkų korespondentas susipažino su Šiauliuose apsistojusiu juodaodžiu pastoriumi iš Didžiosios Britanijos Kingslėjumi Holdenu. Jis pasakojo, jog yra gimęs Jamaikoje, o užaugęs Didžiojoje Britanijoje. Nors Kingslėjus yra protestantiškosios Jungtinės metodistų bažnyčios pastorius, jis labai draugiškai žiūri į katalikus. Kingslėjus Šiauliuose - nebe pirmi metai, tačiau lietuviškai taip ir neišmoko. Užuot kalęs jo garbingam amžiui per sunkias lietuvių kalbos asmenuotes ar linksniuotes, Kingslėjus Šiaulių labdaros centrui už Jungtinės metodistų bažnyčios JAV pinigus samdo gydytoją, kuris gydo socialiai nedraustus piliečius - benamius ir vergetas. Pasak Kingslėjaus, Didžiojoje Britanijoje per Velykas žmonės mielai traukia į gamtą, rengia piknikus. Dar populiaru eiti į svečius, tačiau pabendrauti - o ne prisigerti.
Lietuvos miestų gyventojai tikriausiai pastebėjo juodais kostiumais vilkinčius po du vaikštančius jaunus vyrukus. Tai Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios (populiariai - mormonų) dvasininkai. Pas tuos tai nereikėjo važiuoti - patys susirado korespondentą, užėjo ir siūlė prisidėti prie jų amerikietiškos mormonų bendruomenės. Jie gabūs - pasisukioję Lietuvoje po porą mėnesių visi mormonų verbuotojai ima kalbėti lietuviškai! Sunku buvo suvokti, ką mormonai, be maldos, daro per Velykas, nes jiems draudžiama svaigintis alkoholiu, nebekalbant jau apie narkotikus. Taip pat negalima gerti kavos, arbatos ir net rūkyti! Užtai seniau Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios pasekėjai mėgavosi daugpatystės privalumais, kol Aukščiausiasis JAV teismas mormonams atėmė ir šį paskutinįjį malonumą.
Akivaizdu, jog mormonų bažnyčia Lietuvoje niekada netaps dominuojančia. Kita vertus, kažin ar verta tikėtis, jog mes per kiekvienas šventes nusidėsime persivalgydami ir persigerdami, o užsieniečiai dvasininkai mums išmels nuodėmių atleidimą.
Autoriaus nuotr.
Pumpėnų bažnyčia kukli, o karmelitų vienuolynas - dar kuklesnis.
( Uzsien-1.jpg );
Domingas (kairėje) ir Markas nusiteikę Lietuvoje likti visam laikui.
( Uzsien-2.jpg; Uzsien-3.jpg );
Palendrių vienuolynas statytas iš brangiausių ir kokybiškiausių medžiagų, jo bokštai matyti iš toli.
( Uzsien-4.jpg ; Uzsien-5.jpg );
Palendrių vienuolyno bažnyčioje viskas modernu ir originalu - net nukryžiuotojo skulptūra.
( Uzsien-6.jpg );
Prancūzas Bernardas Andry (68 m.) vienuoliu tapo 17 metų, tačiau iki šiol trykšta gyvenimo džiaugsmu.
( Uzsien-7.jpg );
Už mūsų nuodėmes meldžiasi Šiauliuose apsistojęs juodaodis pastorius K. Haldenas iš Didžiosios Britanijos.
( Uzsien-8.jpg; Uzsien-9.jpg ).
