Vakarų dienraščiai šiandien itin daug dėmesio skiria tarptautinei politikai po Irako karo. Viena tarptautiniams apžvalgininkams rūpimų temų - Jungtinių Valstijų spaudimas Sirijai. Antradienio (04.15) užsienio laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Prancūzų dienraščio “Monde” redakcijos straipsnyje pažymima, kad Sirijos vadovybei gali susidaryti įspūdis, jog karą Irake laimėjusios Jungtinės Valstijos siekia Artimuosiuose Rytuose įgyvendinti tarybinę tarptautinių santykių sampratą - “mano saugumas reiškia visų kitų nesaugumą”. Tiesa, Siriją ir Iraką siejo labai glaudūs ryšiai. Visai nenuostabu, netgi suprantama, kad Irako nomenklatūra ieško prieglobsčio valstybėje, kurią valdo gimininga “Baath” partija. Antra vertus, Sirija turėjo visas sąlygas gaminti cheminį ginklą ir tai darė. Iki šiol Jungtinėms Valstijoms tai nekėlė susirūpinimo. Jos džiaugėsi Sirijos bendradarbiavimu kovoje su “Al Qaeda”. Kodėl dabar grasinama? - klausia dienraštis “Monde”. Pasak jo, yra dvi galimybės.
Optimistinė. Esą Vašingtonas vykdo Irako puolimu pradėtą planą. Bagdado režimo griūtis yra ženklas visam regionui - tai įspėjimas nenaudoti masinio naikinimo ginklų ir neremti teroristų organizacijų. (Sirija, kaip žinia, padeda “Hezbollah” sąjūdžiui). Taigi tai būtų politinė regiono pertvarka, kuria siekiama įgąsdinti arba susilpninti radikaliausius režimus.
Pesimistinė hipotezė - Baltieji rūmai apsvaigo nuo savo karinės galios ir kai kurios Vašingtono grupės norėtų užsimoti prieš Damaską ir Teheraną. Patirtis skatina nenuvertinti jų įtakos, rašo prancūzų dienraštis “Monde”.
Pasak pagrindinių britų dienraščių, Tikrito paėmimu karas de facto baigėsi ir dabar reikia siekti tvirtos taikos. Dienraštis “Guardian” tvirtina turįs išskirtinių žinių apie asmeninį prezidento Bušo sprendimą sustabdyti pasirengimus karui su Sirija. Pasak “Guardian”, Amerikos gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas po Bagdado paėmimo buvo liepęs peržiūrėti veiksmų prieš Siriją planą. Tačiau, “Guardian” žiniomis, prezidentas Bušas tokius svarstymus sustabdęs. Britanijos parlamentui karo galimybę labai tvirtai paneigė premjeras Tonis Bleiras.
Dienraščio redaktoriai mano, kad Sadamo režimo žlugimas labai susilpnino Sirijos prezidentą Asadą. Sirija nebegauna kontrabandinės Irako naftos ir atsidūrė politinėje izoliacijoje. Jei Jungtinėms Valstijoms ir Britanijai pavyks sustabdyti karingų islamistų ir ginklų srautą iš Sirijos į Iraką ir jei sąjungininkai privers Siriją neberemti palestiniečių organizacijos “Hamas”, Islamiškojo džihado ir “Hezbollah”, Izraelio ir palestiniečių konfliktas būtų lengviau sprendžiamas.
Italijos dienraščio “Stampa” redakcijos straipsnyje teigiama, kad Izraelio ir palestiniečių fronte tikrai esama pažangos. Abiejų pusių vadovai kalba daug taikiau, o palestiniečių finansų ministras Salamas Fajadas prieš porą dienų pradėjo algas policininkams mokėti per banką. Anksčiau jis pinigus išduodavo įvairių grupių vadovams. Mokėjimo reforma yra smūgis palestiniečių kovotojų vadovams. Arafatas tam priešinosi, bet Fajadas laimėjo. O ką jau kalbėti apie tuos Sadamo mokėtus 25 tūkstančius dolerių savižudžio smogiko šeimai? Jų nebebus. Visas regionas pamatė, kas laukia ginkluotos ir terorizmą remiančios diktatūros,rašo italų dienraštis “Stampa”.
Jungtinių Valstijų verslo dienraščio “Wall Street Journal” Europai skirta laida spausdina apžvalgą, pavadintą “Tie diktatorių domino”.
Irako išlaisvinimo kritikai šaipėsi iš to, ką jie vadino Bušo vyriausybės “domino teorija”, pasak kurios, Sadamo Huseino pašalinimas paskatins kitų diktatorių nuvertimą. Tokie tvirtinimai tebuvo Bušo politikos karikatūra, bet būtų visai neblogai, jei pasaulio diktatoriai ja patikėtų, rašo “Wall Street Journal”.
Pasak dienraščio, domino metafora teigia automatiškumą, kurio gyvenime nebūna. Apie Irako pavyzdį geriau galvoti kaip apie labai regimą Amerikos galios ir pasiryžimo veikti pagal savo įsitikinimą demonstravimą. Šio demonstravimo poveikis šiuo metu juntamas Pchenjane, Damaske, Teherane ir kitose pasaulio vietose, pretenduojančiose į Bagdadui iki šiol priklausiusį labiausiai nepatikimo pasaulio režimo titulą.
Vienas toks atsiliepęs “domino kauliukas” yra Šiaurės Korėja, netikėtai pareiškusi, kad jai rūpi daugiašalės derybos dėl jos branduolinės programos, rašo dienraštis “Wall Street Journal”. Pchenjano laikysenos permaina parodo, kad Vašingtonas elgėsi teisingai, nepasiduodamas branduoliniam šantažui, kurio Kimas Džongiras griebėsi Irako karo išvakarėse. Dabar, kai Sadamas tikriausiai ilsisi po restorano griuvėsiais, nesunku suprasti, kad netrukus Jungtinės Valstijos galės daugiau dėmesio skirti Šiaurės Rytų Azijai. Prezidento Bušo žodžiai įgavo naują svorį. Bagdado pavyzdys gali parodyti Šiaurės Korėjos kaimynams, kad išmintinga daugiau spausti Pchenjaną. Pietų Korėja pradėjo atsisakyti vaikiško antiamerikietiškumo tuoj po to, kai Amerikos gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas prakalbo apie Jungtinių Valstijų pajėgų atitraukimą iš pusiasalio. Kinija tyliai nutraukė naftos tiekimą Šiaurės Korėjai, o Rusija pareiškė galinti paremti sankcijas Pchenjanui, jei jis pradės gaminti branduolinį ginklą. Tai kalba, kurią net Kimas Džongiras supranta, teigia dienraštis “Wall Street Journal”.
Kitas “domino kauliukas” arčiau Artimųjų Rytų yra Sirija. Damaskas nuo seno globoja teroristus ir valdo Libaną. Bušas tiesiai įspėjo Sirijos prezidentą Asadą susitvarkyti. Artimųjų Rytų dabartinės padėties šalininkai šaukia, kad nuvertęs Sadamą Pentagonas nori žygiuoti prieš Siriją, Iraną ir gal net Paryžių. Tai kvaila. Bagdado paėmimo nauda yra būtent ta, kad Irako pavyzdys gali padėti išvengti karo. Dar savaitgalį buvęs Irano prezidentas Hašemis Rafsandžanis pareiškė remiąs referendumą dėl geresnių santykių su Jungtinėmis Valstijomis. Statulas verčiančių irakiečių vaizdai gali būti užkrečiami, rašo “Wall Street Journal”.
Paryžiuje amerikiečių leidžiamame dienraštyje “International Herald Tribune” apžvalgininkas Viljamas Safairas primena labai populiarų pasakymą, kad geriausia gynyba yra puolimas.
Amerikos gynybinė galia ir pasiryžimas tą galią panaudoti buvo parodytas Afganistane ir įtvirtintas Irake. Pavojingi diktatoriai ir jų draugai nebeabejoja Amerikos rimtumu. Pirmoji naujo Amerikos tikimumo nauda akivaizdi netikėtoje laikysenos dėl Šiaurės Korėjos permainoje.
Jungtinės Valstijos užsiminė galinčios atitraukti savo pajėgas iš demilitarizuotos zonos ir taip atverti kelią plutonį gaminančių branduolinių jėgainių bombardavimui. Kinija pradėjo diplomatinį ir ūkinį Šiaurės Korėjo spaudimą, o Vladimiras Putinas liepė savo užsienio reikalų ministrui pareikšti, kad Pchenjano branduoliniai grasinimai nesuderinami su valstybiniais Rusijos interesais.
Ar Amerika turi pulti Siriją? - klausia Viljemas Safairas ir atsako: ne. Ar ji turi spausti Asadą? Taip. Siriją galima įtikinti išduoti Sadamo mafiją, o po to ir nutraukti Libano okupaciją bei “Hezbollah” rėmimą. Jei Amerika rems laisvą ūkį ir teisėtumą, nereikalaus dėkingumo iš irakiečių ir nekreips dėmesio į “trijų mažylių” Paryžiuje, Maskvoje ir Berlyne priekabiavimus, gal net pavyks pasiekti kažką panašaus į pergales prieš nacizmą ir komunizmą, rašo dienraštyje “International Herald Tribune” apžvalgininkas Viljamas Safairas.
Britų dienraštis “Financial Times” spausdina Europos konvento nario Pyterio Heino pastabas, skirtas Europos Sąjungos užsienio politikai. Heinas kandžiai komentuoja, kad kol kas Europos valstybių vadovai labiau rūpinasi, kad jų nuomones dėl užsienio politikos girdėtų jų rinkėjai, o ne kolegos vadovai. Jei Europos Sąjunga nori turėti svorį tarptautinėje politikoje, ji turi atsisakyti ligšiolinės pareiškimų praktikos ir rimtai imtis bendrų greitojo reagavimo pajėgų kūrimo. Tiesa, Irako krizė parodė, kad bendra Sąjungos užsienio politika neįmanoma, kai nesutarimai yra esminiai, teigia Pyteris Heinas dienraštyje “Financial Times”.
Vokietijos dienraščiai svarsto kanclerio Gerhardo Šrioderio sprendimą šalies ūkio reformų planą tvirtinti specialiame Socialdemokratų partijos suvažiavime. Tai Šrioderio pralaimėjimas - jis to nenorėjo, bet buvo priverstas opozicijos savo paties partijoje, teigia Frankfurto dienraštis “Allegemeine”.
Berlyno laikraštis “Tagespiegel” priduria, kad kancleris ir socialdemokratų vadovybė stebėtinai ilgai nesiskaitė su visuomenės nepasitenkinimu.
Kita Vokietijos spaudoje aptarinėjama vidaus politikos tema - kariuomenės reforma. Dienraštis “Welt” kritikuoja planus nuo privalomos karinės tarnybos atleisti kai kurias jaunuolių grupes - pavyzdžiui, vedusius. “Tokie sprendimai tik padidins nelygybę. Gal geriau būtų išvis baigti privalomos karinės tarnybos farsą. Britai Irake ką tik parodė, kokia galinga gali būti maža, bet gera profesionali kariuomenė”, rašo “Welt”.
