Aurelija Žutautienė
Pernykštės rugsėjo 28-osios vakarą 50 metų amžiaus ribą peržengęs šilutiškis Aloyzas Edvardas Budrikas, apsilankęs geros pažįstamos E. Macikaitienės namuose, nusipirkęs cigarečių išėjo namo. Tuo metu šios moters gyvenamojo namo kieme rūkydami lūkuriavo du jauni vyrukai - iki tol nuolatinio darbo neturėjęs 21 metų Gediminas Povilaitis ir pastarojo draugas A. Sakavičius. Jiedu visą dieną šlaistėsi Šilutės gatvėmis, girtavo, o vėlyvą vakarą nusprendė aplankyti Stoties gatvėje gyvenančią A. Sakavičiaus tetą A. Macikaitienę - tą pačią moteriškę, iš kurios namų ką tik buvo išėjęs A. E. Budrikas. Dėl kokių priežasčių tarp šio vyriškio ir dviejų jaunų vaikinų kilo konfliktas, atsakyti sunku, tačiau G. Povilaitis vėliau tvirtins, jog A. E. Budrikas ėmęs priekaištauti, neva Gediminas kaltas, kad buvo nuteistas jo sūnus. Rimtai apsižodžiavę vyrai išsiskirstė - A. E. Budrikas nuėjo autobusų stoties link, A. Sakavičius užsuko pas tetą. Tiktai G. Povilaitis negalėjo nurimti - jam aiškiai niežtėjo rankos. Todėl ilgai nelaukęs jis pasivijo netoli nukeliavusį A. E. Budriką ir pribėgęs spyrė į galvą. Kai nuo stipraus smūgio žmogelis visu svoriu krito žemėn, užpuolikas jį vėl ėmė spardyti, o paskui iškraustė nukentėjėlio kišenes (teisme Gediminas tvirtins, jog tiktai susirinko iš vyriškio kišenės ant žemės pabirusias monetas - 8 litus, tačiau ši jo versija nepasitvirtino). Palikęs bandančią keltis savo auką G. Povilaitis grįžo pas A. Sakavičių. Už pagrobtus pinigus vyrukai nusipirko alaus ir cigarečių.
Kitą dieną A. E. Budrikas atėjo pas E. Macikaitienę pasiguosti. Jis pasakojo, jog vos išėjęs iš jos namų buvo užpultas ir sumuštas. Kas tai padarė - nepaaiškino. Deja, dar po dienos A. E. Budrikas buvo rastas savo namuose negyvas. Jokių įsilaužimo požymių pareigūnai nepastebėjo. Atlikę tyrimą teismo medicinos ekspertai patvirtino, jog vyriškis mirė rugsėjo 30-osios naktį (nuo sumušimo praėjus dviem paroms) dėl gavos sumušimo į smegenis išsiliejus kraujui. Ekspertai taip pat nustatė, jog šiam žmogui buvo sulaužyti šonkauliai. Po galvos traumos vyriškis dar kurį laiką galėjo judėti, buvo sąmoningas. Žinoma, jei nukentėjėlis iškart po sumušimo būtų kreipęsis į medikus, galbūt ir šiandien vaikščiotų gyvas.
Per parengtinį bylos tyrimą G. Povilaitis bandė įrodinėti, jog jo draugas A. Sakavičius taip pat mušė A. E. Budriką ir padėjo pasisavinti jo pinigus, tačiau vėliau šiuos savo teiginius paneigė. Dėl to A. Sakavičiui iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta. Teisiamasis prisipažino nukentėjėliui sudavęs tik tris smūgius, tačiau tai padėties nekeitė. Jis tvirtino, jog taip pasielgė iš įniršio dėl nepagrįstų A. E. Budriko priekaištų. Tačiau šią bylą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaujama A. Kruopio, tokia versija tikėti nebuvo linkusi. Kolegijos nuomone, teisiamasis ir išgirdęs priekaištus neturėjo teisės žmogų mirtinai sumušti. Be to, kažkodėl savo pykčio G. Povilaitis neišliejo tuoj pat, vos susidūręs su A. E. Budriku, o pasivijo tiktai vėliau. Beje, per parengtinį tyrimą G. Povilaitis parodė, jog su A. E. Budriku susitiko ne lauke, o E. Macikaitienės bute, kuomet pastarasis iš šeimininkės pirko cigarečių ir 100 gramų degtinės. Teisiamasis matė, kad vyriškis gavo grąžos. Matyt, jau tuomet jam kilo mintis tuos pinigus pagrobti.
Klaipėdos apygardos teismas pripažino, jog Gediminas Povilaitis nužudė A. E. Budriką dėl savanaudiškų paskatų ir nuteisė jį sustiprinto režimo kolonijoje kalėti 12 metų bei konfiskuoti visą turtą. Šis vaikinas praeityje buvo teistas net tris kartus (už pasikėsinimą apvogti, chuliganizmą ir plėšimą), tačiau savo gyvenimo būdo nekeitė.
