Šiuo metu pataisos namuose bausmę atliekantis 38 metų D. A. norėtų sužinoti, ar po brolio mirties jam priklauso kokia nors nuosavybės teisė į butą ar jo dalį (daugiabutyje esantis butas buvo privatizuotas 1991 metais brolio vardu)? Laiško autorius nurodo, jog minėtame bute jis buvo anksčiau registruotas kartu su motina ir broliu. Privatizuojant butą buvo sudarytas jame gyvenančių asmenų (šeimos narių) susitarimas, kuriuo nuspręsta butą privatizuoti brolio vardu. Minėtą susitarimą patvirtino miestelio seniūnė. Tačiau buto privatizavimui buvo panaudoti ne tik brolio pinigai (tuometiniai rubliai), bet ir laiško autoriaus piniginės lėšos, o tiksliau - investiciniai čekiai. Laiško autorius nurodo, jog 2000-aisiais mirė motina, o po metų - brolis. Po brolio mirties nuosavybė į minėtąjį butą buvo pripažinta brolio nepilnamečiam vaikui, tačiau pastarojo motina (velionio brolio sutuoktinė), kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, butą pardavė kitiems asmenims. Taigi D. A. klausia, ar ši moteris galėjo parduoti butą be jo sutikimo, nes tuo metu laiško autorius buvo jame registruotas, niekas jo apie buto pardavimą neinformavo, be to, bausmę atliekantis asmuo mano, jog dėl to, kad nebūtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės, norėdama tą butą parduoti, mirusio brolio sutuoktinė turėjo gauti teismo leidimą.
Advokatas D. Svirinavičius paaiškino, jog laiško autoriui nuosavybės teisė į minėto buto dalį nepriklauso ir nepriklausė, nes privatizuojant šį butą ir jis, ir jo motina sutiko, kad nuosavybės teisė į butą būtų pripažinta jo broliui. Pagrindinė problema ta, jog privatizuojant butą nebuvo pasinaudota tuomet galiojusių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentavusių butų privatizavimą, nustatytomis teisėmis privatizuoti butą pagal atskiras, konkrečias, nustatytas šeimos narių susitarimu, nuosavybės teisės dalis. Tai yra jeigu 1991 metais seniūnijoje sudarant laiško autoriaus ir jo šeimos narių (jo paties, motinos ir brolio) susitarimą dėl buto privatizavimo, būtų buvę nustatyta, jog privatizuojant butą konkreti nuosavybės teisių į butą dalis pripažįstama laiško autoriui ir tas butas būtų privatizuotas būtent taip, šiandien nekiltų panašaus pobūdžio problemų. Be to, buvusi ankstesnė laiško autoriaus registracija nurodytame bute netrukdė tą turtą nei paveldėti, nei po to jį parduoti kitiems asmenims. Jeigu šiuo metu minėtas butas dar nebūtų parduotas, gal ir atsirastų šiokių tokių perspektyvų bandyti teisminiu keliu įrodinėti, kad, kaip nurodo laiško autorius, privatizuojant butą buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė. Tačiau kadangi po buto privatizavimo sekė dar du teisiniai aktai - buto savininko vaikui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tą butą, o po to tas butas parduotas kitam asmeniui, laiško autoriui neliko galimybių išspręsti šį klausimą savo naudai. Juolab jog šiuo atveju gali būti aktualūs ir ieškininės senaties terminai bei kitos svarbios aplinkybės. O minėto nepilnamečio vaiko teisėms parduodant butą atstovavusi jo motina tikriausiai buvo gavusi teismo leidimą parduoti butą (jis išduodamas atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą), kitaip notaras būtų netvirtinęs buto pardavimo sutarties.
