Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo Vasilijaus Čenokolo kasacinį skundą. Vyriškį Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija už tyčinį itin žiaurų nužudymą pernykščio spalio 2-ąją nuteisė trylikos metų laisvės atėmimo bausme.
Tuo pačiu nuosprendžiu už tyčinį itin žiaurų nužudymą bei vagystę nuteisti Antanas Babianskis, Žygintas Sipavičius ir Audrius Mikalauskas (jis dar ir už tyčinį lengvą kūno sužalojimą).
2001 metų spalio 14-ąją ketvertukas sutarė nužudyti R. Š., tad vakare iš Klaipėdos nusivežė jį į V. Čenokolui priklausantį sodo sklypą Klaipėdos rajono Vaitelių kaime. Čia Ž. Sipavičius su A. Mikalausku tyčia po kartą smogė akmeniu R. Š. į galvą. Po to, A. Babianskio padedami, nelaimėlį surakino antrankiais ir pririšo prie namelio atraminio stulpo. A. Mikalauskas ir Ž. Sipavičius spardė ir mušė R. Š. Iš viso nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į galvą ir bemaž tiek pat kartų į kitas kūno vietas.
Bet tai tebuvo pradžia. Kankintojai nutarė dar gyvą R. Š. užkasti. Iškasė sode duobę, tyčiodamiesi išrengė auką nuogai. A. Babianskis iš R. Š. diržo surišo kilpą, o Ž. Sipavičius juo surišo nukentėjusiajam rankas ir kartu su A. Mikalausku lipniąja juosta užveržė burną ir kaklą. V. Čenokolo padedami nuvedė R. Š. prie duobės ir paklupdė. Čia Ž. Sipavičius kūju smogė R. Š. į galvą. Kai auka nukrito į duobę, Ž. Sipavičius kūju smogė dar du kartus.
Savo kasaciniame skunde vienas iš žiauriojo kvarteto V. Čenokolas prašė bylą grąžinti tirti iš naujo arba visai nutraukti. Atseit pirmąjį kartą A. Babianskį, A. Mikalauską ir nukentėjusįjį jis pamatęs Ž. Sipavičiaus namuose porą dienų iki įvykio. Tą pačią dieną per išgertuves su jais buvęs apvogtas. Spalio 14-ąją pas jį atvažiavę kiti nuteistieji ir pasiūlę jo sode atšvęsti A. Babianskio gimtadienį. Ž. Sipavičiaus pasiūlymu jis atvežęs ir R. Š. išsiaiškinti minėtosios vagystės aplinkybių. Skunde V. Čenokolas teigė kartu su nukentėjusiuoju buvęs apsvaigintas raminamuoju vaistu nitrozapamu, nes nuvykęs į sodą labai keistai jautęsis, dar išgėręs alkoholio ir užmigęs. Nužudyme nedalyvavęs, o nuteistas vien remiantis neteisingais Ž. Sipavičiaus parodymais. Esą pastarasis jį pažadinęs pasiklausyti R. Š. prisipažinimo apie vagystę bei atnešti šieno uždengti purią žemę. Šie faktai neįrodą jo dalyvavimo nužudyme, be to, jis neturėjęs jokio motyvo to daryti. Byloje visiškai neįvertinta ir jo psichinė būklė nusikaltimo metu, neatlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, ar jis tuo metu galėjęs suvokti savo veiksmus. Neatliktos jo bei kitų nuteistųjų akistatos, neišaiškintos jų tarpusavio pažinties aplinkybės ir t. t.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje konstatavo, jog pats V. Čenokolas spalio 19 dieną, iškart po sulaikymo, dalyvaujant gynėjui pripažino sudeginęs nukentėjusiojo drabužius, užkasęs R. Š. duobėje, o nužudymo vietą užmaskavęs šienu. Kitas nuteistasis, Ž. Sipavičius, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, ką V. Čenokolas kartu su kitais nuteistaisiais darė aukai. A. Mikalauskas bei A. Babianskis, patvirtino šias aplinkybes ir dar papildė.
Priimdamas nuosprendį Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi visų nuteistųjų parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja vieni kitiems ir byloje esantiems objektyviems duomenims.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš jos akto matyti, jog nusikaltimo vykdymo metu V. Čenokolas nesirgo psichine liga, nebuvo laikinos psichinės veiklos sutrikimo būsenos, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. O atlikti akistatas yra bylą tiriančio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Be to, V. Čenokolas buvo suvestas akistaton su kitu nuteistuoju - A. Babianskiu.
Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nuteistojo V. Čenokolo kasacinį skundą atmetė. Kartu jo nusikalstama veika perkvalifikuota pagal naująjį 2000 metų Baudžiamąjį kodeksą, tačiau bausmės dydis nepakeistas.
