Sigitas Stasaitis
Žmonių, kuriems sekasi, pasitaiko ne tik versle, avarijose ar loterijose, bet, pasirodo, ir teisme. Šiaulietis Gintaras Pučinskas (39 m.), pravarde Kripnikas, kitiems neša mirtį, o save galėtų vadinti laimės kūdikiu. 1995 metais jis nužudė du žmones ir išvengė kalėjimo iki gyvos galvos bausmės. Nuteistas kalėti 15 metų, bet paleistas gerokai anksčiau, pernai Gintaras papjovė moterį, tačiau ir vėl stebuklingai išvengė kalėjimo iki mirties.
Žudiką nurodė kompiuteris
Prieš metus, 2007-ųjų rugpjūčio 4-ąją, šiaulietis G. Š. užsuko aplankyti tame pačiame mieste gyvenusios savo pensininkės motinos Jadvygos Š. Apie 19 valandą įeidamas blokinio daugiaaukščio Gegužių gatvėje laiptinę, vyras pamatė iš jos sprunkantį seną motinos pažįstamą - niekur nedirbantį girtuoklį Gintarą Pučinską. Pravėręs motinos buto duris G. Š. pamatė kraupų vaizdą. 63 metų Jadvyga Š. gulėjo ant grindų kraujo klane. Nebuvo nė menkiausių abejonių, kad ji nužudyta - pensininkės kakle ir nugaroje žiojėjo durtinės žaizdos, peilio ašmenų žymės buvo matyti ir nelaimingosios veide.
Sukrėstas vyras bute taip pat rado, kitoje to paties namo laiptinėje gyvenančią G. Pučinsko sugyventinę, bandžiusią gaivinti Jadvygą. Atvykusiems policijos pareigūnams ši moteris neneigė tą dieną bendravusi su Jadvyga Š., tačiau melavo nežinanti, kas ją nužudė.
Žmogžudystės tyrimą pradėję kriminalistai pirmiausia komisariato budėtojo paprašė kompiuterių duomenų bazėje patikrinti, kas rašoma apie G. Pučinską ir jo sugyventinę. Išgirdę žinias, kriminalistai sugyventinę sulaikė ir nedelsdami išlėkė ieškoti pagrindinio įtariamojo G. Pučinsko.
Pamėgo švaistytis peiliu
Skaitytojams tikriausiai įdomu, kas tokio rašoma policijos kompiuteriuose, kad šiaulietis pavadintas įtariamuoju dar jo nesulaikius?
G. Pučinskas į policijos įskaitą pateko dar būdamas nepilnametis. Baigęs 7 klases Gintaras metė mokyklą ir gyveno valkataudamas bei vogdamas - įsilauždamas į įmonių patalpas ar butus.
Būdamas 16 metų, Kripnikas įkliuvo Šiaulių rajone nukniaukęs valstybės turtą - už tai 1985 metais buvo nuteistas kalėti 2 metus.
Po metų pradedantis nusikaltėlis buvo amnestuotas, tačiau vos paleistas iš nepilnamečių kolonijos - vėl suimtas. Šįkart Kripnikas buvo teisiamas ne tik už asmeninio turto vagystę, bet ir chuliganizmą. Šiaulių teismo nuosprendis - 4 metai nelaisvės.
Dėl mažo ūgio kartais dar ir Mažyliu pravardžiuojamas G. Pučinskas nepajėgė kumščiais galynėtis su bendraamžiais, todėl peilis tapo svarbiausiu daiktu jo kišenėje. Smulkutis G. Pučinskas greitai pasigeria, o girtas iškart čiumpa už peilio. Toks elgesys netruko prišaukti kraupią nelaimę.
1995-aisiais Jonines G. Pučinskas pradėjo švęsti birželio pradžioje. Girtavęs kelias dienas iš eilės, birželio 23-iąją Kripnikas su kompanija ūžė Rasos gatvės 26-ojo namo 38-ajame bute. Be buto savininko Česlovo Jakimavičiaus ir G. Pučinsko, kartu gėrė Ričardas Meškūnas, Valerijus Radčenka bei pastarojo sugyventinė Zita Mickuvienė.
Papjovė už vieną žodį
Begerdami Valerijus su Česlovu susižodžiavo ir susimušė. Išėjęs iš tualeto G. Pučinskas esą pamatė, kad Č. Jakimavičius guli nebegyvas su kilpa iš diržo ant kaklo. G. Pučinskas esą susinervino, kad buto šeimininkas... nebegyvas guli tiesiai ant tako ir trukdo praeiti. Užveržęs kilpą, Kripnikas lavoną nutempė į kambario pakraštį, o kompanija... gėrė toliau. Pernakvojus šalia lavono, kitą rytą V. Radčenka parnešė dar kelis butelius naminės degtinės ir linksmybės šalia numirėlio tęsėsi.
Birželio 24-ąją išsimiegojęs G. Pučinskas nusprendė iš buto išnešti ir paslėpti lavoną. Kam jis ruošėsi slėpti nužudytąjį, jei ne pats jį pasmaugė, taip ir liko paslaptis. Nežinodamas Kripniko būdo, girtutėlis, ant kojų nepastovintis V. Radčenka ne tik atsisakė jam padėti, bet ir Gintarą išvadino "ožiu", o tuo mirtinai įžeidė buvusį kalinį. Nupėdinęs į virtuvę Kripnikas apsimovė piršines, pasiėmė virtuvinį peilį ir priėjęs prie kambaryje knapsinčio V. Radčenkos suvarė jam peilį iki koto į kaklą, ištraukęs - ir į sprandą... Vėliau ekspertai Valerijaus kraujyje rado per 5 promiles alkoholio. Paprasčiau kalbant, Valerijus buvo toks girtas, kad nelabai ką suvokė ir juto.
Nuo triukšmo pabudo ant sofos knarkusi Z. Mickuvienė, kuri buvo dar girtesnė nei V. Radčenka. Suvokusi, kad mirštantis sugyventinis gargaliuoja, Zita ėmė klykti. Be reikalo - kraugerys instinktyviai metėsi prie moters, kad ją nutildytų. Jis peilį iki koto suvarė nelaimingajai į kaklą, po to, kad greičiau moterį pribaigtų - dar porą kartų smeigė į krūtinę.
Puikavosi mėsinėdamas lavoną
Tada pabudo fotelyje miegojęs R. Meškūnas, ėmė siautėjantį G. Pučinską raminti.
"Liudytojai man nereikalingi! Dar žodis - ir tau taip bus!" - Ričardui į kaklą įrėmęs peilį pareiškė Kripnikas.
R. Meškūnas šiandien gyvas tik dėl to, kad būdamas gal blaivesnis, o gal protingesnis, nutarė neerzinti likimo ir apdairiai prikando liežuvį. G. Pučinskas atsitraukė ir priėjęs prie jau mirusio V. Radčenkos pasilenkęs ėmė mėsinėti lavoną. Supjaustęs numirėlio veidą, Kripnikas išlupo akį, ašmenimis pusiau padalino nosį, nupjovė ausį.
Iš baimės pastirusiam Ričardui rankoje ištiesęs akį ir ausį Kripnikas pareiškė, kad taip darydavo Afganistane. Vėliau tardomas G. Pučinskas negalėjo paaiškinti, kodėl taip elgėsi, nes armijoje netarnavo ir, žinoma, jokiame Afganistane nebuvo. Tikėtina, kad taip elgdamasis Mažylis norėjo pasirodyti esąs didelis vyras...
R. Meškūnas nutarė nebelaukti, kuo dar jį nustebins kraugerys, todėl pašokęs spruko per duris.
Kalėdamas sulaukė amnestijos
Kripnikas pabėgusio liudytojo nesivijo, o peilį įsmeigė į kėdę ir ėmė kurti planą, kaip užmaskavus trijų žmogžudysčių pėdsakus. Nesusimąstydamas darąs beprasmišką darbą, vyras buto balkone surado butelį su kažkokiu degiu skysčiu, apšlakstė lavonus ir padegė. Minutę pastovėjęs prie rūkstančios sofos, žmogžudys išėjo.
Tris valandas pasivalkiojęs po miestą ir truputį prasiblaivęs, žudikas grįžo namo pas sugyventinę Ireną Andrašiūnienę. Jai prisipažinęs, kad nužudė tris žmones, G. Pučinskas pats paskambino į policiją ir paprašė jį suimti.
Atsidūręs už grotų G. Pučinskas išsigando, kad už tris žmogžudystes gali būti nuteistas kalėti iki gyvos galvos, todėl pirmąją - Č. Jakimavičiaus nužudymą - suvertė vienam V. Radčenkai. Numirėliai nekalba, Kripniko papjautas Valerijus negalėjo apsiginti, o vienintelis likęs gyvas liudytojas pabėgęs R. Meškūnas nutarė nesikišti. Jis ir tyrimo metu, ir teisme tikino nematęs, kas pasmaugė Č. Jakimavičių.
Už tai, kad G. Pučinskas pats paskambino į policiją, teismas žudiko pasigailėjo: už dvi žmogžudystes nuteisė kalėti 15 metų, pusę bausmės atliekant kalėjime, antrą pusę - griežto režimo kolonijoje. Tačiau Lietuvoje tokia tvarka, kad atsėdėjęs pusę bausmės, už gerą elgesį gali būti amnestuotas.
Malonės sulaukė ir Kripnikas, irgi laisvę atgavęs po to, kai atsėdėjęs kiek daugiau nei pusę bausmės pažadėjo daugiau nebenusikalsti.
Nudūrė už 10 litų
Nieko keista, kad sužinoję apie tokią G. Pučinsko praeitį Jadvygos Š. žmogžudystę tiriantys kriminalistai panoro kuo greičiau pažiūrėti, ką gi veikia jų senas pažįstamas G. Pučinskas. Juolab kad eiti reikėjo visai netoli - į butą gretimoje laiptinėje. Šįkart Kripnikas visiškai neskubėjo skambinti į policiją ir prisipažinti. Atvirkščiai - pareigūnai žudiką užtiko skalbiantį kruvinus drabužius.
Priremtas įrodymų G. Pučinskas ir vėl prisipažino. Jis papasakojo, kad pernai rugpjūčio 4-ąją buvojęs pas kaimynę N. Pas ją susirinkusi linksma kompanija: G. Pučinskas, jo sugyventinė ir Jadvyga Š. Ketvertas gėrė alų. Už vaišes atsidėkodamas Kripnikas parnešė pora butelių degtinės. Begirtaujant Jadvyga Š. Gintarui pažadėjo paskolinti 10 litų, tačiau kai tos pačios dienos vakare apgirtęs G. Pučinskas užsuko pinigų, Jadvyga Š. pareiškė jų neturinti, santaupos, girdi, banke. Įsiutęs dėl to, kad buvo taip "žiauriai apgautas" - negavo skolon pažadėtos dešimtinės, Kripnikas moteriškę ir papjovė...
Už trečiąją žmogžudystę teismas G. Pučinską pripažino pavojingu recidyvistu ir skyrė kalėti 20 metų. Pridėjus dalį neatliktos bausmės, galutinė - 23 metai už grotų.
Žmogžudystė žmogžudystei nelygu
Sužinoję apie tokį nuosprendį, susinervino Lukiškėse iki gyvos galvos įkalinti nuteistieji. "Kur teisybė - daugelis mūsų už vienintelę žmogžudystę netekę laisvės iki mirties, o štai kažkoks Kripnikas už tris gyvybes nuteistas kalėti tegul ir ilgam, bet su aiškia data, kad vėl bus laisvas", - dūsauja ne vienas Lukiškių "mirtininkas", prašę neskelbti pavardžių, kad neatsirūgtų.
Iš tikro, kodėl tokia neteisybė? Pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo spaudai Vytauto Jončo, žmogžudystė žmogžudystei nelygu. Nuosprendžiui įtakos turėjo aplinkybės, kad G. Pučinskas puolė tik tuos žmones, su kuriais kartu girtaudavo tose pačiose kompanijose. Tuo tarpu dauguma nuteistųjų iki gyvos galvos žudė niekuo dėtus žmones dėl savanaudiškų ar chuliganiškų paskatų.
Redakcijos archyvo nuotr.
(Pucinskas.jpg) G. Pučinskas - unikalaus likimo žmogžudys. Jis vienintelis Lietuvoje už tris žmogžudystes išvengė kalėjimo iki gyvos galvos.
