Sigitas STASAITIS
Atvykusiam į Eigirdžių (Telšių r.) miestelio pagrindinės mokyklos salę, "Akistatos" korespondentui reikėjo labai tvardytis, kad neapsiašarotų. Pritemdyta, žvakių apšviesta salė skendėjo gėlėse ir vainikuose. Viduryje - trys maži akinančio baltumo karsteliai, kuriuose trejų metukų Rolandas, penkerių Tadas ir aštuonmetė Janina Šauliai. Jei nežinotum, kad vaikai negyvi, tikrai pagalvotum, jog tik užsnūdę. Nuo karsto prie karsto, bučiuodamos vaikelių rankeles, vaikščiojo raudanti jų motina Elena Šaulienė (39 m.) bei močiutė Adelė Dardanskienė. Karstelius įnešus į bažnyčią, pareigūnai įvedė antrankiais surakintą mažylių tėvą Romaną Dardanskį (37m.), kuris kaltinamas nužudęs du vargingai gyvenusius pensininkus.
Kaip nuskendo vaikai, nežino ir nematė niekas. Mažylių motina Elena Šiaulienė teigia blogai pasijutusi, išgėrusi vaistų ir užmigusi, o visi trys jos vaikai išlėkę pabėgioti į kiemą.
- Žinom tuos jos vaistus, - liūdnai linguoja galvas eigirdiškiai. - Elena dažnai nuo vaistų būna apsvaigusi.
Kaip ten bebuvę, temstant pakirdusi (kiti sako - grįžusi iš svečių) Elena sunerimo - kodėl negirdėti vaikų krykštavimo. Kieme ir aplink mažylių nebuvo matyti, todėl moterį iškart persmelkė bloga nuojauta. Prie pat Elenos namo telkšo nedidelė, bet gili kūdra, kurią sovietmečiu iškasė pirties statytojai. Vis dar apledijusios kūdros viduryje žiojėjo eketė. E. Šaulienė žengė jos pasižiūrėti, tačiau iškart iki pusės įlūžo - ledas buvo visai plonas. Kai aplaksčiusi kaimą ir motina vaikų niekur nerado, apie dešimtą vakaro paskambino į policiją.
Pareigūnai taip pat įtarė, jog mažyliai gali būti paskendę - apšvietus prožektoriumi ledą, po juo kažkas raudonavo. Pareigūnai iškvietė ugniagesius-gelbėtojus, kurie, išdaužę kūdros ledą, pusvalandį prieš vidurnaktį ištraukė nuskendusių broliukų Rolando ir Tado kūnelius. Dar valandą maišę vandenį, gelbėtojai ištraukė ir Janiną. Pareigūnams teko kviesti dar vieną tarnybą - greitosios pagalbos. Rauda springstančiai ir alpstančiai Elenai medikai skyrė stiprių raminamųjų.
Šarvoti vaikus savo trobelėje E. Šaulienė nei turėjo jėgų, nei lėšų, pagaliau nebūtų ir tilpę. Viskuo pasirūpino seniūnija ir miestelio mokyklos pedagogai. Kelioms dienoms Eigirdžių pagrindinė mokykla buvo virtusi gedulo namais. Per pertraukas moksleiviai nuščiuvę bėgiojo eglišakių pribarstytais koridoriais vis užsukdami į salę žvilgterėti į gėlėse skendinčius karstelius.
- Tu taip norėjai Komunijai baltos suknelės, - bučiuodama baltai aprengtai mirusiai Janytei galvytę, raudojo jos močiutė A. Dardanskienė. - Ir štai tau baltas drabužėlis...
- Dievuliau brangiausias, - sklido E. Šaulienės rauda nuo kito karsto. - Už ką man tokia bausmė? Kodėl negalėjai man palikti bent vieno vaikelio...
Motina vaikams į karstus sudėjo jų mėgstamiausius žaisliukus.
Miestelio bažnyčia - netoli mokyklos, ant kalvelės. Gyvas mokinių, laikančių gėles, koridorius sujungė mokyklą su bažnyčia.
Šventos Mišios buvo ilgos ir nuostabios - tokių didmiesčiuose gal net jau nebebūna, nes ten per daug mirštančiųjų. O štai 800 gyventojų turinčius Eigirdžiuos trijų vaikų žūtis sukrėtė kiekvieną, bažnyčia buvo sausakimša. Ant didžiulio eglinio velioniui skirto bažnyčios stalo trys karsteliai tilpo tik padėti skersai. Prieš pat pradedant aukoti Mišias, du Tardymo izoliatoriaus pareigūnai įvedė antrankiais surakintą vaikų tėvą Romaną Dardanskį (37 m.). Pirmame suole, už pat karstų, pasodintas išbalęs Romanas per Mišias žvelgė nieko nematančiomis akimis, nesiklaupė, nesižegnojo, tik vos krutindamas vaškines lūpas murmėjo poterius. Kunigui pasiūlius kaimynui palinkėti ramybės, R. Dardanskis, pasisukęs į pareigūnus, kažką burbtelėjęs linktelėjo.
Eigirdžių kapinaitės - už bažnyčios. Prie milžiniškos duobės suguldyti karsteliai vėl buvo atidengti dar vienam atsisveikinimui. Kol kunigai dar kartą kvietė melstis, R. Dardanskis pasilenkęs bandė pataisyti iš mažiausio sūnelio Rolanduko sustingusių rankyčių krentantį šventą paveikslėlį. Tuo metu Romano akyse sužvilgo ašaros.
Tačiau kažin ar Romanas matė ašaras senukų Dominyko (59 m.) ir Kazimieros (69 m.) Gintvainių akyse, kuriuos be gailesčio žudė pernai liepą? D. ir K. Gintvainiai gyveno Jonaičių vienkiemyje netoli Eigirdžių. Visi žinojo, kad gana apleistoje sodyboje daugiau blusų nei pinigų, tačiau trys susimokę niekšai visgi nutarė niekam blogo nedariusius pensininkus apiplėšti ir nužudyti. Į vienkiemį R. Dardanskis sėlino ne vienas - įvėlė savo tikrą 18 metų (!) brolį Antaną Dardanskį bei trečią netoliese gyvenantį sėbrą. Prieš nužudydami, banditai senolius surišę kankino ir taip mušė, kad trupėjo šonkauliai. "Akistatos" žiniomis, pribaigę aukas, plėšikai ant jų užvertė spintą ir išsinešdino pagrobę rastus "didžiulius" pinigus - vos 360 litų...
Į laidotuves pareigūnai atvežė ir jaunąjį žmogžudį Antaną Dardanskį. Šis į kapines ėjo laisva nuo antrankių ranka spausdamas savo senyvos giminaitės delną ir šypsojosi. Romano ir Antano brolis Gintaras taip pat suimtas už automobilių vagystes. Jo į laidotuves pareigūnai neatvežė. Ketvirtas nusikaltėlių brolis Vilius ir sesuo Aušra - padorūs žmonės.
Eigirdiškiai dūsauja, kad E. Šaulienė dabar gali galutinai prasigerti. Jos visas gyvenimas - nesibaigianti tragedija. Moteris užaugo vaikų namuose. Pernai rudenį ji buvo rodoma per laidą "Atleisk" - Eleną susirado kituose namuose užaugę jos broliai ir seserys. Pirmoji Elenos santuoka nenusisekė. Du vaikus pagimdžiusi moteris išsiskyrė, vaikus užaugino jos vyras.
Po skyrybų Eigirdžiuose Elena apsigyveno anytos A. Dardanskienės name. Nors su R. Dardanskiu nesusituokė, susilaukė 3 vaikų. Romanas - ne tas vyras, į kurį gali atsiremti moteris - dorai dirbti jis neturėjo valios, buvo ir anksčiau teistas. Tikėtina, jog už dviejų senukų nužudymą jis dabar gali būti įkalintas iki mirties. Skurdžiai gyvenanti, niekur nedirbanti E. Šaulienė vertėsi iš pašalpų. Iki šiol ji kas mėnesį gaudavo 150 litų pašalpą už vaikus bei 263 litų socialinę paramą. Kartais Elena prisidurdavo uždarbiaudama pas ūkininkus.
Pasak seniūnijos darbuotojų, nors E. Šaulienė ir išgerdavo, vaikeliais rūpinosi kaip išgalėdama. Palydėdavo Janiną į mokyklos antrąją klasę, pasitikdavo po pamokų. Rudenį moteris pasiskerdė nupenėtą kiaulę, stengėsi, kad namie netrūktų bent maisto.
- Nežiūrint Elenos silpnybių, ji tikrai ne blogiausia motina Eigirdžiuose, yra žymiai daugiau problemų turinčių šeimų, - nė viena miestelio mokyklos pedagogė nesmerkė nelaimėlės.
Ir mums, paprastiems mirtingiesiems, nebereikia smerkti Elenos. Ji nubausta pačia žiauriausia bausme, kokia tik gali būti nubausta motina. Gaila tik, kad dėl tėvų ydų žiaurus likimas nusinešė trijų nekaltų mažylių gyvybes.
S. Stasaičio nuotr.
Trys žuvę maži vaikai - tokios tragedijos Eigirdžiai neatsimena.
(3vaik-01, 3vaik-02);
Motina mažyliams į karstelius sudėjo jų mylimiausius žaisliukus.
(3vaik-03, 3vaik-04);
E. Šaulienė vis klausė likimo, kodėl jis jai toks žiaurus.
(3vaik-05, 3vaik-08);
Jei karstai, atrodytų, jog mažyliai tik užmigę.
(3vaik-06, 3vaik-07);
Nuo mokyklos iki bažnyčios mokiniai sustojo į gyvą koridorių.
(3vaik-09);
Kai kas mano, jog likimas taip nubaudė vaikų tėvą Romaną Dardanskį, pernai vasarą su broliu nužudžiusį du senukus.
(3vaik-10);
Prie kapo duobės su mažyliais buvo dar kartą atsisveikinta.
(3vaik-11, 3vaik-12).
