Sigitas STASAITIS
1998-ųjų sausio 29-osios vakare Šiaulių centre kavinėje "Gausos ragas" nugriaudėjo galingos bombos sprogimas. Išlėkė durys ir langai, nukrito lubos ir laiptai ir, kas blogiausia, nukentėjo žmonės: sužeista viena į kavinės tualetą užėjusi moteris bei trys lošimų automatais žaidę paaugliai. Sprogimai Šiauliuose griaudėjo ir prieš tai, nesiliovė ir po "Gausos rago" - tų pačių 1998-ųjų balandį sprogo Mokesčių inspekcija, žuvo žmogus, dešimtys sužeista. Metusi visas pajėgas po pusmečio policija sučiupo teroristus. Mokesčių inspekcijos sprogdintojai jau nuteisti, o neseniai rūstų nuosprendį išklausė kavinės "Gausos ragas" sprogdintojai. Šiandien galima atsakyti, kas ir kam norėjo įbauginti šiauliečius.
Tai, kas Šiauliuose dėjosi 1996 - 1998 metais tiktų vadinti ne šiaip sau nusikaltėlių savivale, bet tikriausiu teroru: 4 kartus padeginėta ir kartą sprogdinta didžiulė parduotuvė "Technocentras", susprogdinti 4 galingi užtaisai po miesto vyriausiojo policijos komisariato langais. 1998-aisiais prasidėjo dar šiurpesni dalykai, nes teroristinių sprogdinimų metu mieste ėmė nukentėti žmonės: sausio 29-ąją į orą išlėkė restoranas "Gausos ragas", po kelių dienų nuo bombos išsivartė spintos didžiulėje baldų parduotuvėje. Galop 1998-ųjų balandžio 15-ąją galingas sprogimas vos visai nesugriovė Šiaulių miesto Mokesčių inspekcijos. Nuo nudegimų ligoninėje mirė du našlaičius palikusi inspekcijos sekretorė Jūratė Radavičienė (37 m.), sužeista per 40 inspekcijoje buvojusių žmonių bei praeivių.
Visos šalies dėmesį prikaustė sprogimai Šiauliuose. Sprogimai parodė, kad banditai nori įbauginti visuomenę ir užsimojo prieš valstybės tvarką. Tai buvo didžiausia sprogdintojų klaida, nes prieš valstybę dar niekas niekur nėra laimėjęs, net Pietų Amerikoje.
Valdžios vyrai bei policijos komisarai kurį buvo pasidavę nevilčiai. Šiaulių meras prašė įvesti komendanto valandą, konsultacijoms kviesti FTB, Prancūzijos antiteroristinių organizacijų specialistai, už informaciją apie sprogdintojus pažadėta 100 000 litų premija. Painaus sprogimų kamuolio siūlo galą užčiuopė A. Lideikio vadovaujami Šiaulių rajono kriminalistai, tyrę nedidelį sprogimėlį rajone prie menko skolininko buto durų. Suėmus keliolikos įtariamųjų grupę buvo pritaikytas naujasis nuo JAV nukopijuotas liudytojų apsaugos įstatymas, skelbiantis, jog banditas gali būti atleistas nuo bausmės ir saugomas, jei pats nėra nieko nužudęs ir papasakos apie gaujos nusikaltimus. Trys įtariamieji: Mantas Stanelis (24 m.), Mantas Šereiva (24 m.) bei Džiuderas Ruslys (26 m.) suskubo gelbėti savo kailius ir papasakojo apie sprogdinimus Šiauliuose.
Paaiškėjo, jog šiaulietis Artūras Kibildis (39 m.) norėjo tapti Šiaulių nusikalstamo pasaulio lyderiu ir užsakė daugelį teroro aktų. Jie jam naudingi buvo dėl dviejų dalykų: pirma, nesiliaujant terorui vis daugiau verslininkai buvo pradėję galvoti, kad nuo sprogimų juos gali apsaugoti ne policija, o nusikaltėliai už duoklę, antra, po kiekvienos naujos bombos įtarimo šešėlis krisdavo ant pripažintų miesto nusikaltėlių lyderių, kuriuos A. Kibildis siekė pašalinti, izoliuoti ir užimti jų vietą.
Įrodyta, kad už kelių šimtų dolerių atlygį M. Stanelis su Nerijum Preibiu (22 m.) A. Kibildžio duota granata susprogdino parduotuvę "Technocentras". Vėliau laikrodines bombas ėmė gaminti šiaulietis Vladas Bernotas, kuriam M. Stanelis su M. Šereiva iš slaptavietės miške tiekė trotilą ir heksogeną. D. Ruslys su M. Šereiva paliudijo, jog A. Kibildžio užsakymu už 600 dolerių atlygį parduotuvėje "Šiaulių baldai" padėjo V. Bernoto gamintą bombą, po mėnesio vėlgi A. Kibildžio paliepti V. Bernoto gamintą bombą padavė pažįstamam jaunam šiauliečiui Helmutui Poškui, kuris ją padėjo Mokesčių inspekcijoje. Už šiuos nusikaltimus teroro užsakovas A. Kibildis nuteistas kalėti 19 metų, kiti parankiniai (žinoma, išskyrus saugomus liudytojus) kiek trumpesnėmis bausmėmis.
Ne kitaip viskas vyko ir kavinėje "Gausos ragas" - veikė tie patys asmenys, tik šį sprogimą užsakė artimas A. Kibildžio pažįstamas Artūras Morkūnas (40 m.), padedamas taip pat teisto Žydrūno Kašėtos (35 m.). Abiem bičiuliams teroras - ne naujiena. Įrodyta, jog Artūras su Žydrūnu 1995 metais iš vieno šiauliečio verslininko už ramų gyvenimą kas mėnesį reikalaudavo sumokėti po 200 JAV dolerių. 1997-aisiais nusikaltėliai duoklę padidino dvigubai, nesulaukę pinigų ėmė bauginti - verslininko parduotuvėje kaip ir prie jo buto durų išlaistė kažkokį dvokiantį skystį. 1996 metais susibūrusi gauja, kuriai priklausė A. Morkūnas, Ž. Kašėta, L. Balčiūnas bei iki šiol besislapstantys Laimutis Gruodis su Henriku Dukavičium prievartavo turtą, vogė automobilius, naikino jiems nepaklūstančių verslininkų turtą. Apie šios gaujos įvykdytus nusikaltimus surinkta medžiaga vos tilpo į 18 baudžiamosios bylos tomų, teismai dar nesibaigę.
1998-ųjų sausį A. Morkūnas su A. Kašėta, pasikvietę Dž. Ruslį bei M. Šereivą už 1200 JAV dolerių atlyginimą pasiūlė susprogdinti kavinę "Gausos ragas". Manoma, jog tikrasis sprogimo užsakovas buvo A. Kibildis, tačiau tai liko neįrodyta. A. Morkūnas pakviestiesiems paaiškino, jog "Gausos rage" neseniai pietavo kavinėje tvarką prižiūrinti miesto nusikaltėlių grupuotė, todėl įtarimas kris ant jos.
Vykdytojai pasamdė pirotechnikos žinovą V. Bernotą, kad jis už 1200 litų pagamintų laikrodinę bombą. 1998-ųjų sausio 29-ąją atsiimdami užtaisą Dž. Ruslys su M. Šereiva V. Bernoto paprašė laikrodį užstatyti taip, kad bomba sprogtų po valandos.
Džiuderas su Mantu patys padėti užtaisą pabijojo, tad susirado kvailesnį. Jaunas tuomet dar neteistas sportininkas Laimutis Balčiūnas (25 m.) norėjo būti priimtas į gaują, todėl sutiko įrodyti esąs patikimas ir įvykdyti pavedimą. Įėjęs į "Gausos ragą" L. Balčiūnas maišelį su bomba padėjo į prie tualeto po kriaukle buvusią spintelę.
16 valandų 37 minutės nugriaudėjo galingas sprogimas. Su rėmais lauk išlėkė septyni langai bei vienerios durys, nukrito pakabinamos lubos bei į antrąjį aukštą vedę laiptai. Skeveldromis buvo sužaloti trys tuo metu kavinės žaidimų automatais žaidę paaugliai, kurie klykdami išbėgo lauk. Labiau nukentėjo viena moteris, kuri eidama iš darbo namo užsuko į kavinės tualetą. Sprogimo metu moteris stovėjo netoli bombos ir tik per stebuklą nežuvo.
Po kelių dienų kitoje kavinėje sutikęs Dž. Ruslį su M. Šereiva, A. Morkūnas juos pagyrė už puikiai atliktą pavedimą ir sumokėjo suderėtąjį atlyginimą.
Sprogimo užsakovas A. Morkūnas nuteistas kalėti 18 metų, jam aktyviai talkinęs Ž. Kašėta - 17 metų. L. Balčiūnas bei V. Bernotas laisvę atgaus po 15 metų. Padėję atskleisti šį ir kitus sprogdinimus Dž. Ruslys su M. Šereiva nuo atsakomybės atleisti ir saugomi. Vienų šaltinių žiniomis abu slapstosi Tyruliuose prie Šiaulių, kitomis - išvyko gyventi (ir sprogdinti?) į užsienį.
Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.
Visi keturi teroristai: (iš kairės) A. Morkūnas, L. Balčiūnas, Ž. Kašėta (balti marškinėliai) ir V. Bernotas (dengiasi akis) teisme tylėjo, skundėsi esą apkaltinti sufabrikuotais įrodymais.
( Ragas.jpg )
Sigito STASAIČIO nuotr.
Bombos Šiauliuose griaudėjo ir anksčiau, tačiau per sprogimą "Gausos rage" pirmą kartą nukentėjo pašaliniai žmonės.
( Ragas2.jpg )
