Jovita OŽENECKIENĖ
Rasa Burlingienė (30 m.) gimtajame Beižonių kaime (Elektrėnų seniūnija) jau seniai pagarsėjo kaip ilgapirštė. Trijų nepilnamečių vaikų motina pirmą kartą už paršelių vagystę nuteisiama trejiems metams nelaisvės, tačiau bausmės vykdymas atidedamas. R. Burlingienė nepasimoko ir po trejų metų vėl už vagystes jai paskiriama 12 000 litų bauda. Aišku, tokių pinigų nė akyse nemačiusi moteriškė baudos nesumoka ir 1999 metais bauda jai pakeičiama į 90 parų laisvės atėmimą. Šią bausmę R. Burlingienė atlieka, tačiau ir toliau gyvenimo būdo nekeičia. Vagystėmis ją apkaltina tai vienas, tai kitas kaimynas, tačiau apvogtieji į policiją nesikreipia, o R. Burlingienei tik to ir reikia. Moteris į nusikalstamą veiklą įtraukia ir savo vyriausią (12 metų) dukrą - jos kartu apiplėšia Beižonių biblioteką.
Toks Rasos elgesys visai netrikdė jos vyro Artūro Burlingio. Šiuo metu bausmę sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje atliekantis vyras naudojosi žmonos parneštu grobiu, blogai padėtą daiktą mielai priglausdavo ir pats. Abu sutuoktiniai niekur nedirbo, gyveno tik iš už vaikus gaunamų pašalpų. Pinigų nuolat trūko, nes Burlingiai be galo mėgo išgerti. Į pilstuką iškeisdavo net iš Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus gaunamus talonus maistui. Dvi 12 ir 9 metų Rasos ir Artūro dukterys bei 4 metukų sūnus vis dažniau likdavo nevalgę ir vis dažniau lankėsi Beižonių vaikų globos namuose. Kai pateko kolonijon A. Burlingis, o jo žmonai už kaimyno nužudymą buvo iškelta baudžiamoji byla, vaikai apgyvendinti globos namuose neribotam laikui.
Šių metų gegužės 3-iąją abu Burlingiai sunkiai dirbo - padėjo kaimynams sodinti bulves. Į talką atėjo ir netoliese gyvenantis 61 metų Steponas Ramanauskas. Kaip jau įprasta, po darbų visi talkininkai sėdo prie stalo. Pasivaišino ir išsiskirstė. Tačiau, pasak R. Burlingienės, tądien Artūras šventė savo gimtadienį, todėl vėliau išgertuvės buvo pratęstos sutuoktinių kieme. Prie namo ant žolytės susėdo keturiese: Rasa, Artūras, Steponas ir Zuzana. Kai baigėsi butelis, A. Burlingis sulakstė pas kaimynus ir atnešė dar. Linksmybės tęsėsi. Gerokai įkaušęs S. Ramanauskas, matyt, nebeišlaikė ir R. Burlingienei išrėžė viską, ką apie ją galvojo. Vyras ją kaltino vagystėmis iš jo ir kitų kaimo gyventojų sodybų. Žodžiu, kaimynai susikibo ne juokais. Palikęs įsiaudrinusią žmoną ir S. Ramanauską, A. Burlingis su vaikais patraukė pažaisti krepšinio, o Z. Mielichauskienę prispyrė gamtiniai reikalai. Šiems pasišalinus, žodinė dvikova baigėsi, į darbą buvo paleisti kumščiai. Neva nepagrįstai vagile išvadinta R. Burliengienė supyko, pradėjo S. Ramanauską spardyti, daužyti kumščiais. Kaip vėliau paaiškėjo, šeši smūgiai į galvą vyrui buvo lemiami.
Grįžusi į išgertuvių vietą Z. Mielichauskienė pateko į patį muštynių įkarštį. Išsigandusi moteris nubėgo kviesti Rasos vyro. Grįžęs A. Burlingis nebuvo patenkintas, aprėkęs žmoną ir trenkęs jai kelis kartus per veidą nuvarė namo. Svečiams buvo liepta nešdintis. Z. Mielichauskienė ir S. Ramanauskas išėjo. Deja, netoli. Apie 30 metrų nuo namo, prie vandentiekio bokšto, abu užmigo. Rytą Zuzana rado Steponą jau mirusį.
Už šį nusikaltimą Vilniaus apygardos teismo teisėja Audronė Kartanienė skyrė Rasai Burlingienei kalėti 8 metus. Bausmę ji turės atlikti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. R. Burlingienė buvo suimta teismo salėje.
