"Dėl sunkios materialinės padėties pusantrų metų nemokėjau mokesčių už komunalinius patarnavimus (buto šildymą ir karštą vandenį), - rašo skaitytoja, prašanti neskelbti pavardės ir gyvenamosios vietos. - Šiuo metu laikinai gyvenu kitur. Neseniai spaudoje perskaičiau, kad esu pakartotinai kviečiama į teismo posėdį, kuriame bus svarstomas šilumos energijos tiekėjo man pateiktas ieškinys dėl įsiskolinimo ir priskaičiuotų delspinigių padengimo, o jei į teismą neatvyksiu, sprendimas esą bus priimtas man nedalyvaujant. Noriu paklausti, ar nedelsiant sumokėjusi skolą už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį (tai yra iki teismo sprendimo priėmimo) aš galiu nemokėti priskaičiuotų delspinigių?"
Prievolė atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas atsiranda šalims (paslaugos teikėjui ir vartotojui) pasirašius sutartį dėl komunalinių paslaugų teikimo. Prievolės įvykdymo terminas laikomas praleistu, kai asmuo, privalantis įvykdyti prievolę, jos neįvykdo (šiuo atveju vartotojas iki sutartyje numatyto termino neatsiskaito už suteiktas komunalines paslaugas).
Už prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymu arba šalių susitarimu gali būti nustatyti delspinigiai ir palūkanos, skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, mėnesį ar panašiai. Todėl tiek delspinigiai, tiek palūkanos yra skaičiuojami už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo iki prievolės įvykdymo.
Nesvarbu, ar skolininkas įvykdo prievolę iki, ar po teismo sprendimo, jis neatleidžiamas nuo pareigos mokėti numatytus delspinigius (palūkanas), nes prievolė mokėti delspinigius ar palūkanas atsiranda ne teismo sprendimo pagrindu ir ne nuo teismo sprendimo priėmimo momento.
Įvykdžius prievolę (tiek atsiskaičius už suteiktas komunalines paslaugas, tiek sumokėjus delspinigius) apie tai būtina nedelsiant informuoti kreditorių (jūsų atveju - šilumos energijos teikėją) ir teismą.
Ar galima apskųsti antstolio veiksmus?
"Įtariu, kad mano administracinėje byloje išieškojimą vykdantis antstolis nusižengia įstatymams, - rašo Linas P. iš Alytaus rajono. - Ar galiu skųsti antstolio veiksmus? Jei taip, kur turėčiau kreiptis? Ar yra numatyti apskundimo terminai? Ar reikia už tai mokėti kokį nors mokestį?"
Antstolio procesiniai veiksmai gali būti skundžiami teismui, kurio veiklos teritorijoje dirba antstolis. Tačiau tokio skundo padavimas išieškojimo vykdymo veiksmų nesustabdo - tai gali padaryti tik teismas.
Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
Šalpos pensija sugrąžinama tik už vienerius metus
"Neseniai sužinojau, jog kelerius metus turėjau teisę gauti šalpos pensiją, - rašo Zita B. iš Vilniaus. - Kreipiausi į Socialinės rūpybos skyrių, tačiau man šalpos pensiją sugrąžino ne už visą praleistą laikotarpį, o tik už dvylika mėnesių. Ar socialinė darbuotoja pasielgė teisingai?"
Informuojame, jog Šalpos išmokų įstatymo 20 straipsnyje yra nurodyta, jog šalpos išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti šalpos išmoką atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų šalpos išmokai skirti gavimo Socialinės paramos skyriuje dienos.
Už visą praėjusį laiką šalpos išmoka gali būti išmokėta tik tuo atveju, jei ji laiku nebuvo pradėta mokėti dėl savivaldybės administracijos kaltės. Jūsų atveju savivaldybės Socialinio skyriaus darbuotojų veiksmuose nėra jokios kaltės, nes jūs pati į Socialinės paramos skyrių dėl šalpos pensijos skyrimo kreipėtės pavėluotai.
Už du mažamečius vaikus - papildomas poilsis
"Dirbu pradinių klasių mokytoja, - rašo Aistė B. iš Panevėžio. - Auginu du - 7 ir 9 metų - vaikus. Darbo kodekse numatyta, jog darbdavys tokioms motinoms ( auginančioms du vaikelius iki dvylikos metų) privalo kiekvieną mėnesį suteikti po vieną laisvą dieną arba trumpinti kasdienio darbo laiką 1 valanda. Kaip aš galiu tokia įstatymo lengvata pasinaudoti?"
Darbo kodekso 214 straipsnis, deja, nenustato mechanizmo, kaip turėtų būti įformintas papildomos poilsio dienos suteikimas arba darbo dienos laiko sutrumpinimas mokytojoms, auginančioms du vaikus iki 12 metų amžiaus. Šį klausimą reikėtų išspręsti įstaigos kolektyvinėje sutartyje, o jei tokios sutarties nėra - darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Jei norite pasiaiškinti išsamiau, patartume kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Įtėviams numatyti tam tikri reikalavimai
"Seniai su vyru planuojame įsivaikinti kūdikį, - rašo M. O., prašanti neskelbti gyvenamosios vietos. - Gal galėtumėte plačiau informuoti, kokie amžiaus, išsilavinimo, sveikatos ir pan. reikalavimai keliami būsimiems įtėviams, kad toks jų noras būtų patenkintas".
Respublikinė įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra paruošusi reikalavimus būsimiems įtėviams. Pagal šį dokumentą įvaikintojais gali tapti jaunesni nei 50 metų amžiaus susituokę asmenys, anksčiau teismo nebuvę pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais; jei iki tol jiems nebuvo apribotos tėvystės teisės; jei sutuoktiniai yra buvę vaiko globėjais, o ši globa nebuvo panaikinta dėl jų pačių kaltės; jei neserga sunkiomis ligomis ir yra tvirtai apsisprendę įsivaikinti.
Kai vienas iš sutuoktinių jau yra sulaukęs 50 metų, įsivaikinti leidžiama tuo atveju, jei norimas įsivaikinti vaikas yra vyresnis nei 6 metukų ir jei šis vaikas ilgą laiką toje šeimoje buvo globojamas.
Vieniems gyvenantiems (nesusituokusiems) asmenims leidžiama įsivaikinti, jei socialinis darbuotojas teigiamai įvertina asmens pasirengimą vienam auginti įvaikį ir jei tas vaikelis šio asmens buvo ilgai globojamas.
Neleidžiama įvaikinti savo vaikus, brolius ar seseris, o nesusituokusiems asmenims - tą patį vaikelį.
Visą informaciją įvaikinimo klausimais (kokius dokumentus pateikti, kokį prašymą rašyti ir t. t.) teikia Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tarnyba peržiūrės jūsų pateiktus dokumentus ir atliks tyrimą, ar jūs esate pasirengę ir galite tapti įtėviais. Esant teigiamam sprendimui jūs būsite įtraukti į norinčiųjų įsivaikinti sąrašą ir galėsite pareikšti norą, kokio įvaikio pageidautumėte.
Už padarytą pažeidimą atsakyti privalu
"Mano dvyliktokas sūnus, dar neturėdamas aštuoniolikos metų, padarė teisės pažeidimą ir buvo nubaustas administracine bauda, - rašo Vilius M. iš Kauno rajono. - Jis neturi jokio turto, baudos nesumokėjo. Dabar sūnus - jau pilnametis, mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Ar antstolis gali iš jo (ar jo tėvų) reikalauti sumokėti anksčiau skirtą baudą?"
Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 12 straipsnis numato, jog administracinėn atsakomybėn patraukiami ir nepilnamečiai asmenys, įvykdę administracinės teisės pažeidimą, jei tuo laiku jiems jau buvo sukakę 16 metų.
Kai tokį pažeidimą padarę nepilnamečiai (nuo 16 iki 18 metų amžiaus) neturi jokių pajamų, bauda išieškoma iš jų tėvų ar jiems atstovaujančių asmenų. Atsižvelgiant į pažeidėjo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes paskirtos baudos mokėjimą pareigūnas gali išdėstyti per atitinkamą laikotarpį (jis neturi būti ilgesnis kaip dveji metai).
Jei pažeidimą padaręs asmuo nedirba arba nėra galimybės baudą išieškoti iš kitų jo pajamų (pavyzdžiui, stipendijos), baudą išieško antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pažeidėjo turtą ar pažeidėjo turimo turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Jei nepilnametis neturi nei turto, nei dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš tėvų ar jiems atstovaujančių asmenų.
Pažeidimą padariusiam asmeniui tapus pilnamečiu tėvų pareiga mokėti baudą pasibaigia. Jei pažeidėjas ir toliau neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, teismo nutarimu bauda, pažeidėjui sutikus, gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais (vieną nemokamą viešųjų darbų valandą prilyginant 10 litų; viešuosius darbus galima skirti tik darbingiems asmenims, be to, galima skirti ne daugiau kaip 400 valandų).
Pažeidėjui nesutikus dirbti nemokamų viešųjų darbų bauda gali būti pakeista administraciniu areštu (1 para prilyginama 20 litų; leidžiama skirti ne daugiau kaip 30 parų arešto).
