Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį seksualiniu prievartavimu kaltintiems vieno rajono gyventojams, nepilnamečiams Deonizui ir Arnoldui (abu - šešiolikmečiai, vardai pakeisti). Vaikigalius nuo belangės išgelbėjo jaunas amžius.
Viskas nutiko vienuose globos namuose. Į tą popietę budėjusios auklėtojos kabineto duris pabeldė kelios globotinės, kurios pranešė, jog viename kambaryje vyksta negražūs dalykai - aštuonmetė globos namų auklėtinė Laimutė (vardas pakeistas) neva tenkinanti tame kambaryje gyvenančių globotinių Deonizo ir Arnoldo iškrypėliškus norus! Nieko nelaukusi, auklėtoja nuskubėjo į šių vaikinukų kambarį, tačiau čia Laimutės nerado. Mergaitės nepavyko aptikti ir mergaičių gyvenamosiose patalpose, ir globos namų kiemelyje. Tuomet auklėtoja vėl sugrįžo į berniukų kambarį ir, gerai jį apieškojusi, Laimutę rado tūnančią po stalu. Paprašyta papasakoti, kas vyksta, mergaitė iškart prisipažino minėtus paauglius paeiliui tenkinusi oraliniu būdu.
Pasak Laimutės, viskas prasidėjo nuo to, kai ji prieš kurį laiką panoro pasivažinėti dviračiu. Kieme ratus sukęs Arnoldas Laimutę esą mielai pasisiūlė pavėžinti, jei ši už tai "paimtų į burną". Mergaitė sutiko, tad po smagaus pasivėžinimo kartu su Arnoldu įsitaisė ant atokiausios pavėsinės suolelio. Arnoldas jau buvo išsitraukęs lytinį organą, tačiau kieme pasirodžiusi budinti socialinė darbuotoja visus vaikus ėmė šaukti sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, nes esą atėjęs laikas ruošti pamokas. Malonumą teko atidėti vėlesniam laikui - buvo sutarta, kad vakarop Laimutė ateis į paauglių kambarį.
- Tai ji man pasisiūlė tokiu būdu atsilyginti už pavėžinimą dviračiu, - teisme pasakojo Arnoldas. - Aš sutikau... Kai vakare Laimutė atėjo atsilyginti, aš atsisėdau ant lovos, o ji palindo po stalu... Ir tenkino kokias penkias minutes...
Paskui, kaip toliau pasakojo Arnoldas, į kambarį įėjo Deonizas. Šis irgi užsinorėjo to paties, ir Laimutė neatsisakė... Tiesa, viską nutraukė į kambarį pakartotinai užsukusi ir stalą atitraukusi auklėtoja...
Teismas atsižvelgė į tai, jog abu nusikaltėliai - jauno amžiaus, anksčiau neteisti, teigiamai charakterizuojami, nuoširdžiai gailėjosi padarę sunkų nusikaltimą, o jų auka dėl nusikalstamų veiksmų nepatyrė didelės psichologinės traumos (iki patekimo į globos namus mergaitė augo asocialioje šeimoje ir, kaip prisipažino ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, tokiu pačiu būdu tenkino savo vyresnį brolį), todėl skyrė bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu: Arnoldas nuteistas dviem metams lygtinai, o Deonizas - pusantrų (bausmės vykdymą atidedant). Abu nuteistuosius teismas įpareigojo tęsti mokslą.
