Remigijus RAINYS
Vieną gražų penktadienio vakarą rokiškėnas Vidmantas Montvila į Vytauto gatvėje esančios kavinės "Atlantida" antrajame aukšte veikiantį kompiuterinių žaidimų saloną užsuko kišenėje turėdamas žetoną sužaisti biliardo partiją. Žmonių dar buvo nedaug, todėl belaukdamas galimo būsimo partnerio verslininkas prisėdo prie stalelio netoli žetonus pardavinėjančios bei salę prižiūrinčios darbuotojos ir su savo sena pažįstama persimetė keliais žodžiais.
Šalia prokurorų ilsėtis pavojinga
- Maždaug po penkių minučių iš kavinės į saloną laiptais užlipo du išgėrę vyriškiai, - "Akistatai" pasakojo Vidmantas. - Atžinau, kad vienas iš jų - televizijos laidoje matytas prokuroras R. Kundrotas, apie kurį rašė ir laikraščiai. Vyrai lyg ir ruošėsi žaisti biliardą, net buvo atsisegę pinigines, tačiau vėliau apsigalvojo ir vėl nusileido į kavinę. Netrukus R. Kundrotas sugrįžo su alaus bokalu rankoje ir atsisėdo ant stalo. Žaidimų salono administratorė prokurorui pareiškė pastabą, kad salone yra klientų ir toks jo elgesys nederamas. Tada R. Kundrotas priėjo prie manęs ir nei iš šio, nei iš to dūrė pirštu į krūtinę, o kažkam surikus, kad jis nepriekabiautų prie žmonių, su visa kėde nustūmė mane prie radiatoriaus. Jau slysdamas girdėjau, kaip po manim subraškėjo lūžtanti plastmasinė kėdė, tačiau užpuolikas tuo nepasitenkino ir kelis kartus spyrė man į koją. Subėgę kavinės darbuotojai ir lankytojai nuvedė prokurorą prie stalo, o aš savo mobiliuoju telefonu iškviečiau policiją, nes bijojau, kad R. Kundrotas dėl visko gali apkaltinti mane.
Prokuroro atlaidumas kainuoja tūkstančius
Taip pasielgęs V. Montvila neapsiriko, nes buvo skaitęs, jog ankstesnis konfliktas su R. Kundrotu vienam iš jo dalyvių kainavo ne tik kelis tūkstančius litų. Rokiškėnas Darius Šinkūnas buvo ką tik grįžęs iš Švedijos, kur uždarbiavo drauge su savo gyvenimo drauge. Vyriškis ketino iki savo antrosios pusės sugrįžimo suremontuoti butą ir susirasti nuolatinį darbą Rokiškyje. Jau patį pirmąjį sugrįžimo vakarą užsukęs apsipirkti į savo buvusią darbovietę, prekybos centrą "Media", D. Šinkūnas sutiko savo buvusį kolegą ir bičiulį Almantą Čiudą bei giminaitį Remigijų Kolosovą, Rokiškio policijos komisariato kriminalistą, ir pasikvietė abu į svečius. D. Šinkūno mama Anfisa tikina, jog būtent jos pusbrolis R. Kolosovas į šią vyrišką kompaniją, prie kurios vėliau prisidėjo ir A. Čiudo pažįstamas R. Pažūsis, atsivedė jau gerokai išgėrusį prokurorą Romualdą Kundrotą. Kiek vėliau R. Kolosovas, gyvenantis tame pačiame name, išėjo į savo butą, o tarp likusių sugėrovų kilo konfliktas, kurio metu buvo stipriai sumuštas prokuroras. Jam buvo sutrenktos smegenys, sulaužyta nosis, įskeltas žandikaulis, sulaužyti šonkauliai, praskeltas antakis.
Pradžioje nukentėjėlis pasakojo, kad buvo prievarta nugirdytas, sumuštas ir paliktas kažkur mieste, tačiau vėliau paaiškėjo, kad skriaudikai jį ne tik nuprausė ir leido išsimiegoti lovoje D. Šinkūno namuose, bet ir patys kitą rytą iškvietė greitąją pagalbą. Buto šeimininkas Darius ir jo bičiulis A. Čiudas buvo sulaikyti tą pačią dieną, o po kelių dienų, bandydamas pasprukti iš sugyventinės buto pro trečiojo aukšto langą, įkliuvo ir iki šiol nuo pareigūnų besislapstęs Ringirdas Pažūsis. Šis vyras anksčiau buvo du kartus teistas ir viename procese kaltinimą jam palaikė būtent prokuroras E. Kundrotas, todėl buvo logiška manyti, kad progai pasitaikius su teisininku "atsiskaitė" jo buvęs "klientas", tačiau kaip tik ši versija nepasitvirtino pirmiausia ir Ringirdas po apklausos buvo paleistas. Pagal faktą Rokiškio policijos komisariate iškeltos baudžiamosios bylos dėl nesunkaus pareigūno sužalojimo tyrimą perėmė Panevėžio apygardos prokuratūra. Pagrindiniu kaltininku įtariamas Darius Šinkūnas neneigė porą kartų iš visos širdies smogęs prokurorui į galvą, tačiau už ką, nutylėjo, todėl teismo buvo suimtas mėnesiui. Kitas įtariamasis, A. Čiudas, Anfisos Šinkūnienės įsitikinimu, iš areštinės buvo išleistas po paros, kai jo žmona aplankė ligoninėje besigydantį R. Kundrotą ir įteikė jam 1 000 litų.
Nelaisvėje D. Šinkūnas praleido tris savaites ir kas dieną rašydavo mamai. Vyriškis sielvartavo, kad už grotų pakliuvo per savo kvailumą, ir to sau negalėjo atleisti. Darius manė, kad teistumas jį persekios visą gyvenimą ir Rokiškyje darbo niekuomet nebesusiras. A. Šinkūnienės nusamdytas advokatas Jonas Stankevičius pagaliau pranešė apie galimybę taikytis. Prokuroras R. Kundrotas už atleidimą pareikalavo 5 000 litų. Tūkstantį litų pavyko nusiderėti ir išėjęs į laisvę Darius pinigus prokurorui atidavė, prieš tai minėtą sumą pasiskolinęs. Raštiškai susitaikymą su prokuroru įteisino ir A. Čiudas. Besipiktinančius skaitytojus skubu nuraminti, jog toks sandoris yra visiškai teisėtas ir pareigūnas, kaip ir kiekvienas šalies pilietis, pagal galiojančius įstatymus galėjo paimti atlygį už sužalojimą. Todėl ar šis poelgis dera prie prokuroro munduro, galima nagrinėti tik etikos požiūriu. Tačiau nuo įvykio praėjus lygiai trims mėnesiams Darius Šinkūnas nusižudė. Anfisa Šinkūnienė tikina, kad sūnus palūžo ne tik dėl areštinėje praleistų trijų savaičių ir tuomet virš jo galvos nuolat kybojusio šešerių metų laisvės atėmimo nuosprendžio grėsmės, bet ir nepakėlęs neteisybės. Mama teigia, jog sūnus jai pasipasakojo prokurorui kelis kartus sudavęs už tai, jog šis išgertuvių metu ėmęs jį grabinėti ir glamonėti. Pasipasakoti apie seksualinį priekabiavimą jį tardžiusiems teisėsaugininkams vyriškis esą neišdrįsęs, nes nesitikėjęs, jog juo patikės. Nedrąsiai apie šias konflikto detales dar ir dabar užsimena ir kitas su prokuroru susitaikęs įtariamasis, kuris dėl puikiai suprantamų priežasčių atvirauti nelinkęs. Žinia, motinos pasakojimus galima vertinti kaip norą kerštauti, jos manymu, dėl sūnaus mirties kaltam pareigūnui, tačiau kad ir pagal visus teisinius formalumus savižudybės tyrimą atlikę pareigūnai į niekur oficialiai neužfiksuotas ir todėl teisiniu požiūriu tik gandams teprilygstančias aplinkybes nesigilino.
Viktorina policijos komisariate
Taigi baimindamasis, jog ir jam gali tekti mokėti tūkstančius, Vidmantas Montvila kantriai sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų ir ramiai paaiškino visas konflikto aplinkybes, parodydamas pavyzdį tai padaryti privalėjusiam pareigūnui. Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Danutė Blažienė užtikrino, jog prokurorai panašiose situacijose privalo visokeriopai padėti nustatyti tiesą ir elgtis pagal visiems galiojančius įstatymus. Tuo tarpu tuoj po konflikto atvykusiems policijos pareigūnams R. Kundrotas pareiškė, jog jis kaip prokuroras yra neliečiamas ir todėl prieš savo valią negali būti vežamas į policijos komisariatą ir apklausiamas. Vis dėlto įkalbėtas vykti į policijos komisariatą R. Kundrotas ten surengė tikrą juridinių žinių patikrinimo viktoriną, atsisakinėdamas rašyti pasiaiškinimą bei tvirtindamas, jog pretenzijų turintis nukentėjėlis privalo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Prokuroras atsisakė alkotesteriu užfiksuoti savo girtumo laipsnį ir išbėgo iš komisariato kaltindamas pareigūnus, neva šie grubiai pažeidinėja žmonių teises. Tačiau po kurio laiko R. Kundrotas persigalvojo ir sugrįžęs sava valia papūtė į alkotesterio vamzdelį. Prietaisas užfiksavo sunkų girtumo laipsnį - 2,79 promilės. Tuo tarpu jo oponentas buvo visiškai blaivus. Rytą V. Montvila patirtus sužalojimus užfiksavo pas teismo medicinos ekspertą.
Didžiausia bausmė - laikinas atleidimas iš darbo?
Dabar galima tik spėti, kuo būtų pasibaigęs Generalinėje prokuratūroje pradėtas R. Kundroto nusižengimo tyrimas, tačiau net jei prokuroras ir būtų buvęs atleistas iš darbo už pareigūno vardo žeminimą, Prokuratūros įstatymas numato, kad atleistas asmuo gali būti vėl priimtas į darbą, jei nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatus. Tačiau atrodo, jog R. Kundrotas atsistatydindamas savo noru jau parodė, kad gali iš šios istorijos išsipainioti oficialiai nesutepta reputacija. Atrodo, jog Romualdui tapus privačiu asmeniu, jo išpuolis biliardinėje gali likti teisiškai neįvertintas ne tik dėl tariamo mažareikšmiškumo, bet ir todėl, kad nežinia kas turėtų į Generalinę prokuratūrą persiųstą tyrimo medžiagą grąžinti vietos teisėsaugininkams. Jei V. Montvila į teismą nesikreips privataus kaltinimo tvarka, ilgainiui jam pačiam gali tekti tapti atsakovu byloje dėl garbės ir orumo įžeidimo, nes vyriškis per televiziją oficialiai pareiškė, kad pernai su prokuroru R. Kundrotu buvo susidūręs toje pačioje "Atlantidos" kavinėje, tik pirmajame jos aukšte. Čia neblaivus R. Kundrotas šoko "viliotinį" vilkėdamas tik marškinėliais ir trumpikėmis bei glaustėsi apie V. Montvilą, Bet prieš pareigūną, tegul ir buvusį, kavinės darbuotojai ir lankytojai liudyti vengia. Pasak V. Montvilos, tokius grasinimus jo ir Anfisos Šinkūnienės adresu jau perdavė R. Kundroto aplinkos žmonės.
Šūviai į prokuroro kėdę
Kaip rodo oficialiai užregistruoti faktai, dažniausiai prokuroro vardą šias pareigas einantys pareigūnai pažemina pernelyg prisiragavę velnio lašų, kai išskirtinėmis juridinėmis galiomis disponuojantys vyrai bei moterys pasijunta visagaliais ir griebiasi šiaip jau savigynai jiems suteikiamo ginklo. Tame pačiame Rokiškio rajone 1991 metais iš užimamų pareigų buvo atleistas tuometinis prokuratūros tardytojas Saulius Mulvinas, sušaudęs vyriausiojo prokuroro padėjėjo Jono Valicko kėdę. Informuoti tų dienų liudininkai atsimena, jog konfliktas kilo, kai J. Valickas subarė savo pavaldinį, jog laikas baigti užsitęsusį girtavimą ir pradėti dirbti. Vidury darbo dienos paskambinęs prokurorui J. Valickui ir pagrasinęs jį nušauti, maždaug po pusvalandžio S. Mulvinas tikrai atsvirduliavo į jo kabinetą ir iš tarnybinio pistoleto "Makarov" paleido aštuonis šūvius į kolegos krėslą. Tik viena kulka nuskriejo pro šalį, o kitos pataikė maždaug į tą vietą, kur būtų buvusi krėsle sėdinčio žmogaus širdis. Gerai, kad tuo metu J. Valickas buvo trumpam kažkur išėjęs. Neilgai už bausmę padirbėjęs tardytoju policijos komisariate, S. Mulvinas sugrįžo į prokuratūrą.
Ar blaivumo nustatymas - "asmens apžiūra"?
Tad gal iš tikrųjų prokurorai sudaro ypatingą kastą ir jiems leidžiama viskas? Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio "Prokuroro neliečiamumas" 5 poskyryje teigiama: "Prokurorui negali būti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka taikomas administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų bei dokumentų poėmis, prokuroras negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei prokuroro padaryta veika turi administracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodami generaliniam prokurorui, kad šis atliktų tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio".
Nors prasižengę prokurorai kartais atsisakymą pasitikrinti blaivumą po vienokio ar kitokio incidento motyvuoja būtent savo neliečiamumu į "asmens apžiūrą", tačiau jau minėtoji Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja D. Blažienė užtikrino, kad jie neteisingai traktuoja įstatymą. Įtarus neteisėtus veiksmus, prokuroras privalo ne tik geranoriškai pasitikrinti blaivumą, bet ir visokeriopai padėti policijos pareigūnams užfiksuoti visas incidento aplinkybes, duoti visus būtinus paaiškinimus ir patikslinimus. Tik vėliau policininkai visą surinktą pirminę medžiagą persiunčia į Generalinę prokuratūrą, kur ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tirdamas prokuroro vardą pažeminusių pavaldinių elgesį generalinis prokuroras anaiptol ne visuomet apsiriboja pastaba, papeikimu, pažeminimu pareigose ar atleidimu iš darbo. Jei nusižengusio prokuroro veikloje yra ir baudžiamojo nusikaltimo požymių, tuomet generalinis prokuroras gali pradėti ir ikiteisminį tyrimą.
Nusižengėlių kasmet mažėja
Pasidomėjus prokuroro vardą pažeminusių pareigūnų skaičiumi paaiškėjo, kad jų nėra labai daug. Bent jau nuo 2000 metų iki šiol pagal šią formuluotę darbo netekusiesiems suskaičiuoti užtektų dviejų rankų pirštų. Dar mažiau nubaustųjų pastabomis, papeikimais ar pareigų pažeminimu, tačiau vis dėlto straipsnio autorius iš anksto atsiprašo, jei užsigaus kuris nors čia nepaminėtas nubaustasis, nes jų sąrašą pateikė Generalinės prokuratūros Personalo skyrius. Pasak šių duomenų, kasmet munduro garbę suteršia vis mažiau prokurorų, o daugiausia nusižengimų per minimą laikotarpį prokurorai padarė paskutiniaisiais praeito šimtmečio metais.
Koks prokuroras nenori išgerti?
Buvęs Druskininkų miesto apylinkės prokuroras Tautvydas Vertinskas, neblaivus sėdęs prie savo automobilio vairo, Trakų rajone susidūrė su "VW Golf" važiavusia vilniškių šeima. Autoįvykio metu sužalotas Norbertas mirė, o dar du žmonės patyrė apysunkius kūno sužalojimus. Prokuroras iš įvykio vietos pasišalino net nepamėginęs suteikti nukentėjėliams pagalbą, tačiau vėliau sugrįžo. T. Vertinskas ne tik neteko pareigų, bet ir buvo teisiamas. Trakų rajono apylinkės teismas buvusiam prokurorui skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, nuosprendžio vykdymą atidedant.
Panašiai pareigų neteko ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Gudmonienė, nuosavu automobiliu išvažiuodama iš Vilniaus Nemenčinės link, plento pradžioje esančios pėsčiųjų perėjos ribose partrenkusi ir sužalojusi į važiuojamąją dalį išėjusį vyriškį, tačiau nesustojusi ir nuvažiavusi iš įvykio vietos. Nuo smūgio nuo E. Gudmonienės automobilio "Mazda" nukrito silpnai pritvirtinti valstybiniai registracijos numeriai, todėl policijos pareigūnams pavyko operatyviai nustatyti autoįvykio kaltininką. Tačiau pasivyta prokurorė iš automobilio išlipo tik po ilgų derybų, o sulaikyta spardėsi, plūdosi ir nenorėjo pasiduoti, todėl pareigūnams teko rankas surakinti antrankiais. Bet ir tuomet agresyvioji moteriškė sugebėjo koja išdaužti policijos automobilio langą. Ekspertai jai nustatė vidutinio girtumo laipsnį.
Kone tame pačiame Nemenčinės plento ruože, tik beveik metais anksčiau, nereguliuojamoje perėjoje "paslydo" nuosavu visureigiu "Land Rover" 23 metų vilnietę Raisą S. partrenkęs Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas taip pat turėjo atsisveikinti su darbu Generalinėje prokuratūroje, nes prie vairo sėdo su kvapeliu. E. Bičkauskas į panašų incidentą buvo patekęs ir 2001 metais, kai tuo pačiu automobiliu įsirėžė į Kalvarijų gatvės šalikelėje stovėjusį automobilį ir paspruko iš įvykio vietos. Tuomet signatarui tai kainavo pareigas Užsienio reikalų ministerijoje.
Už pakartotinį administracinės teisės pažeidimą darbo neteko ir dar vienas tos pačios apylinkės prokuratūros prokuroras Dmitrijus Kolesnikovas, kuris neblaivus automobiliu "Opel Vectra" važiuodamas keliu Ignalina - Kaltanėnai partrenkė du pėsčiuosius bei kliudė ir apgadino policijos automobilį. Tą naktį Ignalinos kelių policininkai, pastebėję keliu einančius nedrausmingai besielgiančius jaunuolius, sustabdė savo automobilį ir, įjungę avarinio sustojimo šviesas, išlipo jų sudrausminti. Tuo metu ta pačia kryptimi atvažiavęs prokuroro automobilis kliudė policininkų "VW Vento" dureles bei partrenkė ir sužalojo kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusius du jaunuolius, kurių vienam tebuvo 17 metų. Prokuroro pažymėjimu mosavęs pareigūnas nesutiko pasitikrinti blaivumo, tad per tarnybinį patikrinimą tai buvo traktuojama kaip girtumo laipsnio nustatymas. D. Kolesnikovas už panašų nusižengimą prieš kelis mėnesius jau buvo baustas papeikimu.
Tik papeikimu pavyko atsipirkti ir Rokiškio rajono prokuratūros prokurorei Irenai Pšalgauskienei, kuri penkiolikametį dviratininką savo automobiliu "VW Primera" partrenkė Rokiškio rajone, kelyje Kazliškis - Panemunėlio geležinkelio stotis. Smarkiai sužalotam berniukui buvo konstatuotas galvos smegenų sutrenkimas, atviras kairiojo žastikaulio ir dešiniojo šlaunikaulio lūžiai. Įvykio liudininkai atkreipė dėmesį ne tik į keleivio vietoje sėdėjusį visiškai girtą pilietį, bet ir į nuo prokurorės sklindantį alkoholio kvapą. Tačiau po užsitęsusio tyrimo, kurio metu kaltininkė sugebėjo susitaikyti su nukentėjėlio vilniškio tėvais, pareigūnei girtumas nenustatytas.
Nežinia su kuo "taikėsi" Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valerijus Rapšys, tačiau jis, net pagautas per patį darbo įkarštį girtaujantis darbo vietoje, tebuvo tik pažemintas pareigose. Vilniaus apygardos prokuratūros vadovai teigia, kad V. Rapšys - patyręs ir labai kvalifikuotas savo srities žinovas, todėl net radus kraujyje 3,6 promilės alkoholio, jis buvo paliktas dirbti eiliniu prokuroru. Vertingas specialistas tais pačiais metais jau buvo įkliuvęs girtas darbo vietoje ir tada jam buvo pareikštas griežtas papeikimas. Kai prieš kelerius metus darbo vietose neblaivūs buvo aptikti šachmatais žaidžiantys Trakų rajono vyriausiasis prokuroras K. Mikšys bei Varėnos rajono vyriausiasis prokuroras S. Kuprys, nors jų kraujyje cirkuliavo gerokai mažesnis alkoholio promilių kiekis, pareigūnai darbo neteko be jokių ceremonijų.
Papeikimu už panašias išdaigas atsipirko kauniškis prokuroras Alfredas Stankaras, o jo kolegai Ruslanui Mazurovui buvo pareikšta pastaba.
Magiška ginklo galia
Visagino miesto apylinkės prokuratūros prokuroras R. Bareika tarnybą prarado, jei tikėtume jo paties parodymais, turėdamas pačių geriausių ketinimų. Eksprokuroras nuo 1996 metų tyrė ir buvo įgaliotas prokuratūrai teisme atstovauti baudžiamojoje byloje, kurioje keli Visagino gyventojai buvo kaltinami turto prievartavimu. Tyrimas atsidūrė aklavietėje paslaptingai dingus pagrindiniam šios bylos liudininkui ir nukentėjėliui Anatolijui Romanenkai. Kol prapuolėlis buvo ieškomas, įtariamieji buvo išleisti iš areštinės. Vieną rytą į Vilnių susiruošęs prokuroras R. Bareika eidamas į geležinkelio stotį sutiko vieną iš įtariamųjų - Stanislavą Tatarėlį, vaikštinėjantį su draugais. Buvęs prokuroras tikino, kad jam spontaniškai kilo mintis atlikti operatyvinius veiksmus bei pamėginti iškvosti, ką įtariamasis žino apie liudininko dingimą. R. Bareika nusipirko butelį degtinės ir pakvietė visą kompaniją į tarnybinį butą. Tačiau išgėręs apie 200 gramų degtinės prokuroras staiga prarado nuovoką, o atsipeikėjęs pasigedo tarnybinio ginklo. Tris savaites apie pistoleto netektį savo vadovybei nepranešęs prokuroras tikėjosi, jog vagišiai paskambins ir pasiūlys ginklą išsipirkti. Tais metais jis jau buvo gavęs griežtą papeikimą, už tai, jog įspyrė vaikui, todėl baiminosi atleidimo iš darbo.
Retas ginklą rankose laikantis vyras sugeba atsispirti pagundai jį bent pademonstruoti. Todėl nenuostabu, kad įkaušęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras D. Motužis gerokai išgąsdino vieną uostamiesčio taksistą, sumanęs pademonstruoti jam savo asmeninį ginklą.
Su ginklu susijusi ir Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Algirdo Vačikausko susigriebto griežto papeikimo istorija. Stirnų medžioklės Kubiliūnų miške, kurioje dalyvavo ir prokuroras, metu medžiotojas Valdas Anilionis peršovė varovu pasamdytą Šaločių vidurinės mokyklos šeštoką. Berniukui buvo peršautos abi kojos, tačiau jo tėvai nevykusiam medžiokliui pretenzijų neturėjo. Skandalas kilo paaiškėjus, jog gana pavojingam varovo darbui nelegaliai samdomi nepilnamečiai. Ir nors prokuroras teigė nebuvęs nei medžioklės organizatorius, nei mokėjęs varovams, tačiau su jam paskirta nuobauda sutiko.
Kyšininkai, grobstytojai, šmeižikai
Kriminaliniais nusikaltimais įtariamų ir iš darbo už prokuroro vardo žeminimą atleistų pareigūnų bylos anksčiau ar vėliau vis dėlto
pasiekia teismą, tačiau nuosprendžiai dažniausiai prilygsta pagrūmojimui mažuoju piršteliu, nes realios laisvės atėmimo bausmės skiriamos itin retai. Tačiau ir tokie švelnūs Temidės patapšnojimai patinka ne visiems išdaigininkams, tad dažnas prokuroras nuosprendžius apskundžia ir bylinėjasi visose galimose instancijose. Už piktnaudžiavimą tarnyba ir svetimo turto pasisavinimą tarnybos neteko bei Panevėžio apygardos teismo buvo nuteistas buvęs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros stažuotojas prokuroras Algirdas Petronis. Anksčiau Panevėžio policijos tardytoju dirbęs prokuroras buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas parengtinį tardymą byloje dėl vagystės pasisavino daiktinius įrodymus - 965 litus ir auksinius papuošalus, o jau dirbdamas stažuotoju prokuratūroje bei tirdamas pareigūno papirkimu kaltintų dviejų panevėžiečių bylą - 1 700 litų. Bylos nukeliavo į teismą be šių daiktinių įrodymų. Vėliau A. Petronis tvirtino manęs, kad pinigų niekas nepasiges, o aukso dirbinius buvo užstatęs lombarde. Teismas eksprokurorui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo dvejiem metams. Teismo sprendimu nuteistasis teisėsaugos sistemoje negalės dirbti bent 4 metus.
Už grotų nesėdo ir kyšį paėmęs buvęs Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Dovydaitis, nors Šiaulių apygardos teismas jį nuteisė dvejiem metams laisvės atėmimo, tačiau nuosprendžio vykdymą atidėjo 3 metams. Prokuroras savo kaltės nepripažino ir tikino, kad tapo panorusių su juo susidoroti pareigūnų provokacijos auka. Prokuroras R. Dovydaitis pradėtas įtarti, kai teisėsaugos pareigūnams į rankas pateko iš areštinės kameros į laisvę bandytas perduoti penkis kartus teisto Arento Jarašiūno raštelis, kuriame už narkotikų platinimą sulaikytas vyriškis rašė, kad "visas problemas jis sprendžia per prokurorą Ramūną". Dar 2001 metais tyręs kaltinimą A. Jarašiūnui dėl pasipriešinimo policijai, R. Dovydaitis jau buvo atsisakęs kaltinamajam kelti baudžiamąją bylą. Nustatyta, kad prokuroras įtariamajam patarinėjo, kaip rašyti skundą, kokiais argumentais remtis. Už savo paslaugas pareigūnas buvo užsiprašęs 800 litų, kuriuos A. Jarašiūnas, prieš tai jau sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga demaskuojant kyšininką, savo automobilyje įkišo R. Dovydaičiui į striukės kišenę. Sulaikomas prokuroras išplūdo operacijoje dalyvavusius Generalinės prokuratūros pareigūnus ir priešinosi, todėl buvo paguldytas ant žemės, o jam ant rankų spragtelėjo antrankiai.
Skaitant apie tokias prokurorų mantijas vilkinčių pareigūnų išdaigas ne toks jau didelis atrodo buvusio Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Štaraičio nusižengimas. Prokuroras įkliuvo, anot jo paties, norėdamas pagelbėti panorusiam pigiau įsigyti tujų sodinukų bičiuliui. Kreipęsis į anksčiau Kėdainių miškų urėdijos medelyne dirbusį savo žmonos pažįstamos sugyventinį S. Štaraitis sutarė, jog reikiamą sodinukų kiekį pastarasis parūpins už 500 litų. Patyręs teisininkas turėjo pajusti, kad vyksta kažkas neteisėta, kai paslaugą pažadėjęs suteikti bedarbis, pasikvietęs talkon savo pusbrolį, paprašė nuvežti juos prie medelyno gana vėlyvu metu, o juo labiau kai pasiimti prekių liepė atvažiuoti jau gerokai po vidurnakčio. Prokuroras pusbroliams buvo net įdavęs savo mobilųjį telefoną, kad šie galėtų su juo susisiekti. Niekdarių planą sužlugdė tą naktį medelyne budėjusi sargė Ona, kuri, išgirdusi šunų skalijimą, atsirišo įspūdingos išvaizdos šunelį Bimą ir juo vedina leidosi į tamsą. Sargės užklupti du maišais nešini vyriškiai elgėsi skirtingai: vienas nubėgo tvoros link, palikdamas už medžio šakos užkliuvusią kepurę, o kitas gana drąsiai priėjo prie sargės ir pasilabino. Moteris pažino buvusį bendradarbį, tad šis, abiem suėjus į sargų Namelį, be įžangų numetė ant stalo 100 litų banknotą ir paprašęs sargės, kad ši jo "nepažintų", išėjo laukan. Rytą moteriškė apie vagystę pranešė vedėjai, o ši iškvietė policiją. Sulaikius įtariamuosius vienas iš jų prasitarė ir apie užsakovą prokurorą. Medelyno darbuotojai pasigedo 70 tujų sodinukų ir savo nuostolius įvertino 1 321 litu 60 centų.
Visai neseniai teismas atmetė buvusio Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ilgamečio pavaduotojo Ferdinando Kupšio prašymą grąžinti jį darbą. F. Kupšys už prokuroro vardo žeminimą pareigų neteko, kai buvo nustatyta, kad apšmeižė savo buvusį viršininką - vyriausiąjį prokurorą Stanislovą Stulpiną. Neteisėta veikla savo patroną kaltinęs F. Kupšys į Generalinę prokuratūrą nusiuntė anoniminį skundą, kuriame S. Stulpinui priskyrė daugybę nuodėmių piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Generalinė prokuratūra oficialiai pranešė, kad vyriausiajam prokurorui mesti kaltinimai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, o šmeižimu įtariamą pavaduotoją išdavė mašinėle spausdinto skundo pabaigoje ranka užrašytas prokuratūros adresas. Paaiškėjus anoniminio skundo autoriui jo tiesioginis vadovas Stanislovas Stulpinas siūlė nuo 1992 metų miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotoju dirbančiam pavaldiniui atsistatydinti savo noru, tačiau šis pageidavo būti perkeltas į žemesnes pareigas. Po tarnybinio patikrinimo F. Kupšys buvo atleistas už prokuroro vardo žeminimą. Manoma, kad S. Stulpinas savo pavaldiniui nepatiko nuo tada, kai buvo paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vadovu, mat ankstesniajam šias pareigas užėmusiam prokurorui Ignui Lauciui tapus Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru, likusio laisvo posto tikėjosi pavaduotojas Ferdinandas Kupšys. Mielai bendravęs eksprokuroras retkarčiais savo šefą neva kompromituojančią informaciją nutekindavo ir žurnalistams.
Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vadovai tikisi, kad netrukus prokuroro vardą pažeminę pareigūnai turėtų pajusti naujojo
Prokurorų etikos kodekso, kurį ketinama patvirtinti jau artimiausiu Metu, rūstybę, nes daugelis jo nuostatų gerokai sugriežtinti.
