Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai nebuvo sunku priimti sprendimą, nulėmusį nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjusio Aleksejaus Janarausko (43 m.) likimą. Šis praeityje keturis kartus už sunkius nusikaltimus teistas vyras (tame tarpe ir už tyčinį nužudymą bei sunkų sveikatos sutrikdymą) dabar į teisiamųjų suolą sėdo už savo geradario, penkeriais metais vyresnio Kęstučio Vizgirdos nužudymą. Už tai pataisos namuose jam teks praleisti 10 metų.
Būsimam žudikui ištiesė pagalbos ranką
Su K. Vizgirda būsimasis jo žudikas susipažino 2004-ųjų pradžioje, lankydamasis vienoje Kauno krikščioniškoje religinėje bendruomenėje. Jos nariai į susirinkimus rinkdavosi kiekvieną dieną, dažniausiai vakarais. Kęstutis buvo itin aktyvus narys, šiai bendruomenei priklausė jau šešerius metus. Tuo tarpu Aleksu prisistatęs A. Janarauskas neatrodė nusiteikęs rimtai - vėliau "kolegos" jį išvadino valkata. Juk iš tiesų daug metų kalėjimuose praleidusiam ir jokio turto neužgyvenusiam vyrui labiau rūpėjo gauti naudos, o ne tapti tikru krikščioniu... Vis dėlto, kai Aleksas pasiskundė neturįs savos pastogės, K. Vizgirda pirmasis ištiesė jam pagalbos ranką - nedvejodamas pasiūlė apsigyventi kartu su juo nuomojamame bute. Tiesa, važiuoti teko į Karmėlavą, tačiau tokio pasiūlymo savo kampo neturėjęs vyriškis neatsisakė.
Ginčą užgesino mirtis
Vasario 19-ąją rūpestingasis religinės bendruomenės vadovas Leonidas Puškovas K. Vizgirdai davė 450 litų, kad šis išsinuomotų butą Kaune. Mat Kęstutis dirbo UAB "Auksinis varnas" kiemsargiu, todėl jam buvo nepatogu iš Karmėlavos kasdien važinėti ne tik į darbą, bet ir į bendruomenės susirinkimus. A. Janarauskas vėliau prisipažins, jog tą vakarą už 50 litų jiedu nusipirko maisto ir grįžo į Karmėlavą. Ginčas tarp dviejų vienos bendruomenės narių įsiplieskė dėl labai žemiško dalyko - Alekso teigimu, jis norėjo užkurti krosnį ir išsivirti valgio, o Kęstutis tam paprieštaravo. Aleksas nesusivaldęs ir porą kartų smogęs Kęstučiui kirviu į kaktą. Pastarasis griuvo aukštielninkas, ant iškleistos ir nakčiai paklotos sofos. Tačiau A. Janarauskas nenurimo ir priėjęs savo geradėjui dar bent 3-4 kartus smogė kirviu į galvą. Nukentėjėlis daugiau nuo sofos nebepakilo. Supratęs, jog užmušė K. Vizgirdą, Aleksas puolė tvarkyti kambarį, naikinti gausiai pritaškyto kraujo klanus.
Prieglobsčiu tapo gamta
Po žmogžudystės A. Janarauskas pėsčias patraukęs į Klaipėdą. Nukakęs iki Uostamiesčio, apsigyveno jo prieigose rastame mediniame sandėliuke ir laukė ateinančio pavasario. Žiauriai nusikaltęs vyras neslėpė jautęs, jog jo ieško policija, todėl ir bandęs slėptis. Vieną dieną atsitiktinėje pastogėje kilęs gaisras supleškino ne tik ją, bet ir visus A. Janarausko daiktus. Po poros mėnesių jis nusprendė keisti laikiną gyvenamąją vietą ir pėsčiomis patraukė Dzūkijos link. Pasiekęs Varėną, įsikūrė miške. Per visą vasarą rinko uogas, grybus, juos parduodavo supirkimo punktams ir už gautus pinigus visai neblogai gyveno. Be to, miške jautėsi gana saugiai. Atvėsus orams, 2004-ųjų lapkritį Aleksas vėl patraukė į Klaipėdą. Iki sulaikymo gyveno viename uostamiesčio pakraštyje pastatytame namelyje, netoli "Iki" prekybos centro. Vyriškis tikino niekam iš pažįstamų nei giminių nebuvo sakęs apie padarytą nusikaltimą, tačiau jis tikino suvokęs, jog anksčiau ar vėliau pateks į pareigūnų rankas...
