Daiva NORKIENĖ
Vilniaus rajono Kuprioniškių gyventojas Vladimiras Petunovas (70 m.) savo kieme buvo nužudytas vieninteliu smūgiu. Ir tik už tai, kad pasiūlė "eiti na..." teistam, vištų vagystėmis įtartam savo kaimynui.
Kuprioniškės - dvilypė gyvenvietė pačioje sostinės pašonėje. Naujajame sparne stūkso dideli mūriniai namai su gynybinius fortus primenančiomis tvoromis (už jų, suprantama, atgaiva ir ramybė). Senasis Kuprioniškių kaimas - tai sauja nedidelių trobyčių, kurių kai kurios rusišku papročiu net neaptvertos ir stovi tarsi plyname lauke. Štai tose "pavargusiose" Kuprioniškėse pastaraisiais metais ėmė dėtis negeri dalykai. Kai kuriuose nameliuose apsistojo narkomanų, girtuoklių, o kaimo senbuviams tokia kaimynystė atnešė aibę nepatogumų. Nori nenori žmogeliai apkvaišėliams tapo vištienos, spalvotojo metalo ir kitokio gero "tiekėjais". Pasidžiauna savo kieme bidoną - nėra. Išleidžia vištelę - ir ta dingusi. Kai kurie Kuprioniškių gyventojai "Akistatai" tvirtino girdėję, kad netolimuose Kirtimuose įsigaliojo nauja "valiuta" - už kubą "kaifo" čigonai ima vieną vištą, už penkis kubus - penkias (o narkomanai, žinia, paukštininkyste nesiverčia).
Vladimiras ir Irena Petunovai jau seniai įtarė, jog jų kanapėtąsias naktimis vagia netoliese pas sugyventinę apsistojęs 22 metų narkomanas A. S. Mat šio ir sugyventinės trejų metų dukrytė, vaikščiodama po Petunovų kiemą, pamačiusi vištą net pašokdavo iš pasitenkinimo. "Tai vištytei galvytę čik, - rankutėmis imituodavo galvos nusukimą, - ir labai gardi bus zupytė.
Tą pavakarę Vladimiras, Irena Petunovai sėdėjo visiems atvirame savo kiemelyje drauge su Irenos dukterėčia Helena Vištorskaja. Sako, buvo gražus vakaras, tad ta proga draugiškai išmetę po gramelį. Staiga prie jų tvarto atbirzgė lengvasis automobilis, kuriame, be kaimyno A. S., buvo dar keli galingi "ambalai". Močiutės Irenos kantrybė baigėsi: "Tai ir vėl mano vištų vogti atėjote! Nagi lauk visi iš mano kiemo, ir kad daugiau nematyčiau!" Kalėjimo auklėtinis A. S. supyko ir ėmė grėsmingai artintis prie moteriškės. Toji pasigriebė pagalį (ginsis mat!) ir nėrė trobon. Pagrindinė liudininkė Helena Vištorskaja kaimyną ramino: "Negi pulsi tokius silpnus senukus? Nereikia, ką tu?!" Tuo tarpu prie namo ant suolelio tebesėdėjęs Vladimiras išsigando dėl savo pačios ir supykusiam "ambalui" pasiūlė "eiti iš kiemo na..." . Jau kitą sekundę senukas gavo kumščiu į smilkinį, užvertė į dangų baltas akis ir akimirksniu pasimirė. Atvykėliai, nė nelaukę, kas bus toliau, dingo iš kiemo.
"Akistatos" žurnalistai mėgino prisibelsti į A. S. sugyventinės namus, tačiau aplinkiniai tik šypsojosi: šeimynėlė dingusi iš karto po įvykio ir daugiau čia nepasirodžiusi. Policija paskelbė A. S. paiešką. Tuo tarpu našle likusi "vištų gynėja" Irena ir jos dukterėčia Helena bijo likti jau antros tragedijos paženklintuose namuose. Prieš kurį laiką Helenos vyras Nikolajus grėbstė kiemą, kai staiga pajuto smūgį į galvą. Pasirodo, kitas kaimynas narkomanas (18 metų) nei iš šio, nei iš to užsuko į visiems atvirą kiemą ir taip nuleido besikaupiantį įtūžį ant pasaulio. Nikolajui operavo galvą, šalino krešulius, "keitė" kraujagysles, ir šiandien jis invalidas. Narkomanas, tiesa, po poros mėnesių nuo įvykio pasimirė perdozavęs narkotikų.
