Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės teisme neseniai išnagrinėta baudžiamoji byla įrodė, kad Lietuvos kariuomenėje net ir po gero dešimtmečio tebėra gyvas smurtas, laikomas sovietų kariuomenės palikimu - "diedovščina", kai vyresnieji ar stipresnieji kariai išnaudoja, skriaudžia jaunesnius ir silpnesnius, iš jų tyčiojasi.
Teisėsaugininkų dėmesio sulaukė niekada anksčiau neteistas marijampolietis Mindaugas Petravičius (20 m.), šiuo metu bedarbis. Praėjusių metų gegužę jis tapo privalomosios karinės tarnybos kariu ir buvo paskirtas į Marijampolėje esantį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio motorizuotą pėstininkų batalioną. Praėjus geram pusmečiui, vėlų gruodžio 22-osios vakarą, beveik Kūčių išvakarėse, jau po patikrinimo ir komandos miegoti, Mindaugas savo gyvenamojoje patalpoje suorganizavo išgertuves. Kitiems tarnybos draugams gulint lovose, pas Mindaugą atėjo keturi bendraminčiai iš kito kambario. Jie, užsigesinę šviesą, gurkšnojo degtinę, kurios Mindaugui buvo atvežęs paslaugus taksistas, dieną sutiktas ir "užsakytas" Marijampolėje. Apgirtusiam Mindaugui staiga parūpo "paauklėti" tarnybos draugą Laimutį (18 m.), kuris Mindaugui atrodė esąs per lėtas, tylus, vengiantis atlikti kai kurias užduotis, bendraujantis tik su vyresniais kariais. Mindaugo raginimui išlipti iš lovos Laimutis nepakluso, tad užpuolikas jį išsitraukė pats. Tada, anot manekenu-"kriauše" tapusio Laimučio, Mindaugas demonstravo įvairius imtynių veiksmus - lėtąjį karį stumdė ir daužė jam į galvą, krūtinę, nugarą, petį. Išsikrovęs "imtynininkas" nurodė Laimučiui niekam nesiskųsti ir atstojo.
Nelaimėlis apsirengęs išėjo iš kambario, kad nereikėtų miegoti vienoje patalpoje su smurtavusiu Mindaugu, nenuspėjamu elgesiu pagarsėjusiu ir anksčiau. Sumuštas vaikinas nesiruošė kam nors skųstis (suokalbiškai tylėjo ir įvykį matę tarnybos draugai), tačiau rytą skyriaus vadas pastebėjo žiauriai pamuštą Laimučio akį ir pasiteiravo, kas atsitikę. Tik kai vadas užsiminė pasikviesiąs tylėti nusprendusio kareivio tėvus, Laimutis papasakojo apie nakties įvykius. Be to, vaikinas pasijuto blogiau - jam prireikė medikų pagalbos.
Laimučiui buvo nustatytas lengvas kūno sužalojimas, o "auklėtojo" Mindaugo elgesys traktuotas kaip Krašto apsaugos tarnybos statuto taisyklių pažeidimas. Už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Marijampolės teismas M. Petravičiui, kuris, beje, teisme pageidavo, kad jis ir nukentėjusysis liktų draugai, paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo tokiam pat laikotarpiui. Nuteistasis įpareigotas per tą laiką nekeisti gyvenamosios vietos be teisėsaugininkų žinios.
