Irena ZUBRICKIENĖ
Nenuneigtina: kokie laimingi būna tėvai, susilaukę dvynių porelės - tarsi vienu žingsniu būtų atliktas malonus dvigubas darbas! Pradinukai dvyniai - klasės puošmena, dėmesio objektas, traukiantis pasigrožėti kaip į muziejų. Mokykloje įsitvirtinę dvyniai - bendramokslių nuotykių ir linksmų eksperimentų šaltinis, apgaudinėjant mokytojus. Suaugę dvyniai - vienas kito trauka ir atrama, kartais iš šalies sukelianti net pavydą. Deja, neretai dvynių idilę sunaikina nelaimės, tarsi pats likimas būtų nepakantus šiai gamtos ir genetikos išdaigai.
Dvynių likimai - juodojoje kronikoje
... Kovo 11-osios rytą Vilniuje, Žirmūnuose, daugiabutyje, kilęs gaisras nusinešė 7 žmonių gyvybes. Vienas iš jų - sostinėje žinomas menininkas neregys Remigijus Audiejaitis (35 m.). Vyras, gelbėdamasis nuo žudančio karščio, iššoko iš šeštojo aukšto ir žuvo. Tragediją iki šiol itin skaudžiai išgyvena Remigijaus dvynė sesuo Ilona...
... Kovo 19-osios vakarą netoli Salantų kapinių (Kretingos r.) mįslingomis aplinkybėmis automobilyje "VW Golf" sudegė Grūšlaukės kaimo gyventojas Egidijus Rimkus (28 m.), dirbęs suvirintoju vienoje Klaipėdos bendrovių ir gamindavęs meniškus paveikslus iš gintaro. Žūtis išdraskė šios daugiavaikės šeimos dvynių porą - tarsi savo antrosios pusės neteko Egidijaus brolis dvynys Darius...
... Marijampolės Marijonų vidurinės mokyklos abiturientė Vita Gerasimaitė (18 m.) šiemet mokyklą baigs ir 19-ąjį gimtadienį birželį minės be savo dvynės sesers: Rita Gerasimaitė žuvo per tragišką avariją, kuri įvyko pernykščio gruodžio 29-osios vidurdienį Marijampolės savivaldybėje. Likusi gyva Vita ilgai gydėsi patirtas sunkias traumas, kol vėl sugrįžo į mokyklos suolą...
... Pernykštį lapkritį Antazavės (Zarasų r.) J. Gruodžio vidurinės mokyklos diskoteką paženklino kruvinos muštynės, po kurių buvo rastas miręs Dimitriškių kaimo gyventojas Artūras Astrauskas (21 m.). Vaikinas - iš dvynių poros: viena liko jo sesuo Jurgita...
Šie keli faktai - iš Lietuvos policijos įvykių suvestinių tik per pastarąjį pusmetį. "Akistata" aplankė dvi šeimas, išgyvenančias savo dvynių tragedijas. Čia gyvi likę šeimos nariai lyg susitarę tvirtino, kad gyventi dvigubu džiaugsmu, kurį suteikia gimę dvyniai, likimas leido neilgai, o vėliau tarsi pareikalavo už tai užmokėti dvigubu skausmu.
Gedulingos metinės ir Velykos
Kalvarijoje (Marijampolės apskr.) gyvenantys Marija ir Justinas Murauskai, susilaukę 3 vaikų, šiandien teturi gyvą vienintelę dukterį (31 m.). Savo sūnus dvynius, žuvusius atskirai, tėvai jau palaidoję.
Šiųmečių Velykų išvakarėse Murauskai gedulingai minėjo sūnaus Kęstučio netekties 12-ąsias metines. Kalvarijos policijoje kriminalistu dirbęs 25 metų Kęstutis lemtingą 1995-ųjų balandžio 7-osios vakarą, parėjęs iš darbo, namuose netikėtai nukrito nuo laiptų. Vyras jautė skausmus, tačiau dar vaikščiojo, tad į medikus nesikreipė, tik atsigulė, tikėdamasis, jog rytojaus rytą galės ramiai eiti į darbą. Ryto Kęstutis nesulaukė - jis mirė dėl patirtos traumos.
- Stovėjome prie Kęstučio kapo, ir Vytautui išsprūdo, kad tie 12 gedulo metų prabėgo labai greitai - tarsi brolio nelaimė būtų įvykusi visai neseniai. Kam tada galėjo ateiti į galvą mintis, kad rytojaus dieną Vytautą glostysime jau karste... - kalbėjo dar pirmųjų gedulo savaičių skausmu gyvenanti dvynių motina M. Murauskienė.
Vytautas (37 m.) irgi dirbo Kalvarijos policijoje - jau apie 16 metų. Pastaruoju metu buvo Kriminalinio skyriaus tyrėjas. Velykų sekmadienį pareigūnas buvo laisvas. Kadangi jo žmona dirbo, Vytautas planavo Velykas praleisti kartu su tėvais. Deja, tėvai sūnaus nesulaukė - vakare jiems buvo pranešta, kad Vytautas užsimušė važiuodamas savo automobiliu "Audi 80".
Velykų popietę Vytautas viešėjo pas savo draugą. Vakare jis vienas važiavo savo namų link. Prie pat Kalvarijos, Kalvių kaime, kai iki namų buvo belikę vos keli šimtai metrų, Vytauto vairuojamas automobilis kažkodėl staiga išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į krovininį automobilį. Nuo galingo smūgio "audinė" persivertė ore ir atsidūrė pakelės griovyje. Vytautas patyrė mirtinas traumas.
- Tik likimas arba magai gali paaiškinti, kad broliai dvyniai žuvo beveik tą pačią dieną - balandžio 7-tą ir 8-tą, tik po 12 metų, - stebėjosi Vytauto bendradarbiai.
Dvyniai laikėsi vienas kito
- Juos mirtis pasiėmė beveik tą pačią dieną, ir tai yra ne vienintelis ženklas, liudijęs, kad broliai buvo labai artimi dvyniai, kaip du vandens lašai kartoję vienas kito likimą, - liūdnai pasakojo M. Murauskienė.
Vytautas gimė pirmiau, o Kęstutis - po jo. Kadangi tuo metu moterys paprastai nebūdavo tiriamos echoskopu, nei medikai, nei pati besilaukusi Marija Murauskienė nežinojo, kad pakeliui - dvynukai. Per ilgai motinos įsčiose medikų nepastebėtas antrasis kūdikis gimė sunkiai. Gydytojai neslėpė nuo tėvų, kad Kęstučio likimas paaiškės per tris pirmąsias jo gyvenimo paras. Vaikelis išgyveno.
Anot Marijos, broliukai buvo tokie panašūs, kad juos atskirdavo tik namiškiai. Tačiau jų charakteriai buvo skirtingi. Dvyniai mokėsi gerai ir problemų tėvams nekėlė. Vėliau, kai abu mokėsi Vilniuje, pargrįžę pasakodavo, kokių eibių prikrėtę mokykloje dėl savo panašumo - dažniausiai vienas už kitą eidavo atsakinėti, nes dėstytojams jiedu buvo tarsi neįkandama mįslė.
Vėliau Vytautas įstojo į Sverdlovsko karo mokyklą, o prastesnės sveikatos Kęstutis liko Lietuvoje. Bemaž po savaitės Vytautas irgi sugrįžo gimtinėn: esą be brolio jam buvo neįmanoma iškęsti. Tuomet dvyniai išėjo į kariuomenę - kartu tarnavo Murmanske. Grįžusius brolius kone tuo pačiu metu aplankė ir meilė. Abu norėjo savo vestuves švęsti tą pačią dieną, tačiau motina paprieštaravo. Mat ji pati - irgi iš dvynių (iš artimiausių Marijos giminių iki šiol buvo bene penkios dvynių poros). Dvynės ištekėjo kartu, o seserį paskui aplankė skyrybų problemos. Marija, veikiama magiškų sutapimų reikšmių, nenorėjo tokio pat likimo savo sūnums, todėl patarė abiem dvyniams vesti skirtingu laiku. Kęstutis savo šeimą sukūrė pirmiau, o Vytautas - po 10 mėnesių. Dvynių panašumai jų biografijas pildė ir toliau: abu dirbo policijoje, neieškodami šilčiau ir sočiau, abiejų šeimose šiandien auga po du visai tokio pat amžiaus vaikus - 13 ir 14 metų pametinukai.
- Vytautas labai sunkiai išgyveno Kęstučio netektį, - sakė M. Murauskienė. - Labai dažnai eidavo parymoti prie kapo, nes sakydavo, kad po to jam palengvėja, neretai būdavo liūdnas, greitai susigraudindavo. Vytautui sakydavau, prieš likimui, kuris valdo žmogaus gyvenimą, neįmanoma pasipriešinti.
M. ir J. Murauskai kitais metais minės savo 40 metų bendro gyvenimo sukaktį. Iki Vytauto žūties namuose ne kartą buvo kalbama apie būsimą smagią šventę. Anot Marijos, po tragedijos tokių planų nebeliko. Dabar gedinčių tėvų didžiausias rūpestis - sulaukti Vytauto avarijos tyrimo rezultatų, nes nelaimė apauginta įvairiais gandais ir kol kas likusi mįslinga. Dar vienas rūpestis graužia savo sūnų netekusius tėvus: po laidotuvių žmonės pradėjo kalbėti, kad dvynius reikėjo palaidoti vieną šalia kito - antraip jiems esą dabar labai sunku vienam be kito. Gimdytojai kankinasi: gal tikrai reikėtų perlaidoti brolius į vieną vietą? Dvejonių slegiama Marija vis dėlto labiau linkusi vadovautis sveiku protu ir laikytis Vytauto žmonos nuomonės.
Virbaliečių šeimoje - net 3 poros dvynių!
Lietuvos ir Rusijos pasienyje esančiame nedideliame Virbalio miestelyje (Vilkaviškio r.) gyvena Marija ir Stasys Zabielavičiai. Jų šeima yra unikali tuo, kad susilaukė net trijų porų dvynių! Tik šeimos pirmagimis gimė vienas, o po jo pasipylė trys porelės. Deja, šiandien tėvams belikę 4 vaikai - džiugina tik viena dvynių porelė.
Pirmagimį Arūną auginę Zabielavičiai prieš 37 metus susilaukė dvynių dukrelių poros. Anot Marijos, nedėmesingus medikus užliūliavo pirmosios mergytės - Aušrinos - gimimas, o kad pakeliui buvo dar ir jos dvynukė, suprasta per vėlai. Mažylė, kuriai tėvai davė Audronės vardą, gimė nebegyva. Aušrina augo kartu su Arūnu, kuris buvo vyresnis už ją tik pusantrų metukų.
Po 5 metų šeimą vėl aplankė gandrai - ir vėl gimė dvynių porelė: Aida ir Audrius.
Dar po pusantrų metų pasaulį išvydo Zabielavičių pagrandukai - dvyniai Alvydas ir Alina.
- Niekas, galima sakyti, tuo metu ir nesistebėjo, kad pas mus - "dvynukų kalvė", - pasakojo M. Zabielavičienė. - Buvome žinoma tik kaip daugiavaikė šeima. Į augančius dvynius buvo gražu pažiūrėti. Tiesa, mūsų abi porelės nebuvo identiški dvyniai.
Džiaugsmą temdė tragedijos
Kai jauniausieji dvyniai buvo jau paaugliai, šeima vėl buvo priversta išgyventi gedulą: netikėtai žuvo pirmagimis Arūnas, kuriam tuomet buvo 23-eji. Vyras, tuokart viešėjęs pas giminaičius Marijampolėje, vakare buvo aptiktas leisgyvis gatvėje. Manoma, kad jį partrenkė automobilis, kuris skubiai pasišalino. Sužalotasis išgyveno vos kelias paras. Iki šiol jo žūties aplinkybės namiškiams nežinomos, nes įvykis liko neištirtas.
2001-ųjų sausį šeima laidojo trečią savo vaiką: Audrius (27 m.), namuose susiorganizavęs kuklių linksmybių vakarą su keliais draugais, naktį mirtinai apsinuodijo smilkti pradėjusio magnetofono dūmais. Kartu tuokart žuvo ir jo draugas. Dar vienam pavyko išsigelbėti. Tą naktį tėvų namuose nebuvo. Audrius nebuvo sukūręs savo šeimos.
Tvarkingai gyvenantys Zabielavičiai, palaidoję tris savo vaikus, iki šiol gyvena slegiami išgyventų netekčių skausmo. Marija atviravo dažnai tyliai svarstanti, už kokias nuodėmes tėvams skiriamos tokios likimo bausmės, kai prieš tai buvo leista labai labai džiaugtis...
Pilna šeima - tik sapnuose
Dabar Zabielavičių kasdienis džiaugsmas - 7 anūkai ir dvi netoliese gyvenančios dukterys, likusios be savo porų iš dvynių: Aušrina (37 m.) ir Aida (32 m.). Jaunėlių dvynių pora - Alina ir Alvydas (30 m.) - šiuo metu atskirai įsikūrę užsienyje. Jų likimai susiklostė nevienodai.
Virbalyje savo gėlių parduotuvę turinti Aušrina augina tris vaikučius (ne dvynius). Moteriai nebuvo lemta pažinti savo dvynės sesers, nebeišgyvenusios nė vienos minutės, tačiau ji tvirtino, kad sesers jai labai trūksta: labai dažnai pagalvojanti, kokia ji dabar būtų, ar panaši, ką veiktų, ar vienodai abiem klostytųsi gyvenimas. Aušrinai tiesiog smalsus tas nepažintas jausmas: ar dvynei jaustų tą patį, ką ir kitiems broliams bei seserims?
Virbalyje vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoja dirbanti Aida - dviejų dukrelių mama. Šios - ne dvynės. Aida pasakojo su broliu dvyniu Audriumi buvusi nelabai panaši ir artima, nes pati labiau vertinusi namus ir ramybę, o brolis - draugus ir judėjimą. Moteriai įstrigęs prisiminimas, kai biologijos mokytoja ją ir brolį per kelias pamokas buvo pavertusi eksponatais - tuokart aiškino apie skirtingas ir vienodas chromosomas bei kiaušialąstes. Aida savo artimą ryšį su dvyniu broliu aiškina ir nuojautomis bei sapnais. Dar iki gaisro, kuris aptemdė šeimos namus, ji visada paniškai bijodavo ugnies, tarsi būtų nujautusi, jog įvyks tokia tragedija. O nelaimės naktį Aida susapnavo apčiuopusi du savo krūminius dantis, kurių vienas buvo labai išgedęs ir ištrupėjęs. Po susapnuoto košmaro rytą ji sužinojo apie Audriaus žūtį.
- Nė vienai motinai nelinkiu laidoti savo vaikų, nelinkiu ir matyti kenčiančių savo atžalų, išgyvenančių brolių ar seserų netektis. Žmogaus kasdienybė turėtų bėgti pagal nusistovėjusią tvarką: vaikai privalo laidoti savo tėvus, o ne atvirkščiai, - kalbėjo Marija. - Nepaaiškinamas dalykas, kodėl gamta, pamėtėjusi galimybę džiaugtis dvyniais, vėliau neretai atima tą džiaugsmą - įsisuka į dvynių poras ir jas suardo...
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- M. Zabielavičienės gedulą praskaidrina tik dvi netoliese gyvenančios dukterys - Aida ir Aušrina, savo dvynių porose likusios po vieną
Nuotraukos iš šeimos albumo:
- Broliai Kęstutis ir Vytautas Murauskai ir išvaizda, ir savo kasdienybe buvo labai panašūs dvyniai; jų mirties dieną skiria lygiai 12 metų
- Tris poras dvynių turėję Zabielavičiai neturi nuotraukos, kurioje būtų visi šeimos nariai
(P.S. - šią nuotrauką atsiųsiu, kai tik gausiu, nes dar laukiu atsiunčiant)
