Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės teisėsaugininkai sprendžia, kaip užbaigti į juos besikreipusios vieno kaimo gyventojos Laimos V. (41 m.) prašymą nubausti dvigubai jaunesnį kaimyną Povilą V. (21 m.), kuris tik moters gudrumo dėka netapo žagintoju.
Tą dieną Laima, netoliese gyvenanti jos bendraamžė draugė ir pastarosios sūnėnas Povilas bendravo bene nuo paties ryto. Kompanija neturėjo progos švęsti, tačiau šiek tiek vaišinosi degtine - giminaičiai Laimą buvo pasikvietę tik todėl, kad jiems būtų smagiau. Kai Povilas nutarė linksmybes pratęsti ir parsinešti dar alaus bei vyno, jo teta pasiūlė savo svečiams persikelti į Laimos butą, nes netrukus pareisiąs tetėnas galįs ne taip suprasti trijulės draugystę prie butelio. Moteris žadėjo vėliau, kai pabendraus su sugrįžusiu sutuoktiniu, irgi ateiti pas Laimą.
Viskas tą popietę vyko pagal planą - pabendrauta Laimos namuose dviese, vėl sulaukta draugės ir tetos, pasivaišinta. Tiesa, kaip vėliau teigs pareigūnai, moterys nebuvo didelės alkoholio garbintojos.
Pavakarėjant Laimos draugė nusprendė su buvusia malonia dienos kompanija atsisveikinti. Vos tik Laima ir jos svečias liko dviese, Povilas, nors ir dviem dešimtmečiais jaunesnis už nusižiūrėtą partnerę, pradėjo rodyti moteriai tikrą vyrišką dėmesį. Laima, to nenorėdama, bet žinodama, kad neblaivus draugės sūnėnas būna nervingas ir nenuspėjamo elgesio, bandė gražiuoju nukalbinti vaikiną. Jai tai nesisekė: Povilui pavyko parversti smulkaus sudėjimo moterį ant jos lovos ir visiškai nurengti. Laima pabandė jaunuolį atvėsinti nuoširdžiu prašymu, neva padiktuotu gamtos dėsnių - pradėjo kartoti, kad jai būtina nubėgti į tualetą. Povilas patikėjo šiuo suprantamu rūpesčiu ir truputį atsitraukė nuo buvusios užgultos moters, siūlydamas "reikalą tvarkytis" į kibirą.
Tą akimirką Laima šokte šoko pro duris, nepaisydama, kad yra visiškai nuoga, ir puolė bėgti į netoliese gyvenančio gero bičiulio (kaime kalbama, kad tai Laimos mylimasis, vienišų naktų guodėjas) Raimundo namus. (Buvo dar pakankamai šviesus paros metas, pavakarė.) Vyriškis, pamatęs tarpduryje Ievos kostiumu gundančią Laimą ir išgirdęs jos trumpą "pareiškimą", tuoj pat įleido draugę vidun, o pats skubiai sėdo ant dviračio ir išmynė pas artimiausius kaimynus, turinčius telefoną. Raimundas nedvejodamas pakvietė policiją.
Savo aistros nevaldęs Povilas, tuokart nesulaukęs neva iš tualeto grįžtančios Laimos ir išėjęs į namus, buvo sulaikytas ir atgabentas į areštinę. Vaikinas neneigė, kad buvo jėga nurengęs Laimą, tačiau tikino, kad tikrai nebūtų jos prievartavęs. Tuomet kodėl ją nurengęs, jis negalėjo paaiškinti... Beje, iš pradžių Povilas buvo gerokai girtas ir nelabai susivokė, kur atsidūręs, tačiau išsiblaivęs pradėjo jaudintis ir vis klausinėjo, kas jam, iki šiol niekada neteistam, dabar bus.
Po dviejų parų Povilas buvo paleistas iš areštinės. Jam pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo išžaginti. (Už tokį nusikaltimą baudžiama beveik taip pat, kaip ir už išžaginimą.) Šis darbas kiek vėliau gali būti ir nutrauktas, jeigu nepavyks įrodyti, kad vaikinas jėga ir smurtu siekė pažeminti savo tetos draugę. Ant Laimos kūno neaptikta jokių smurto žymių, o ji pati, praėjus kelioms dienoms po įvykio, jau gailisi, kad Raimundas paskubėjo nuspręsti už ją ir "įsuko" policiją. Moteris tvirtino nebenorinti jokių apklausų, jokių teismų ir nelinkinti jaunam draugės sūnėnui jokios bausmės - esą užtenka tik policininkų rūstesnio, pagąsdinančio ir paauklėjančio žodžio.
- Paauklėti galima prašyti vaikų darželyje, mokykloje, kreiptis į tėvus, tačiau iškviesta policija auklėjimo pamokslais neužsiima, - replikavo pareigūnai Laimos norą. - Mes pradėjome tyrimą, važiavome į įvykio vietą, rinkome įkalčius, pildėme ir dar pildysime daugybę dokumentų, gaišome ir dar gaišime laiką, o paskui greičiausiai teks konstatuoti, kad viskas nutraukiama be jokių pasekmių šios istorijos dalyviams...
