Remigijus RAINYS
Raseinių rajono apylinkės teismas leido 2 mėnesiams suimti Kęstutį Norkų (29 m.) ir Nerijų Karčiauską (26 m.), kurie prisipažino Buktiškės kaime mirtinai sumušę čia su motina gyvenusį Ruslaną Beliajevą (29 m.).
Tragedija įvyko apleistoje sodyboje Buktiškės kaimo pakraštyje, šalia kurios esančio miškelio dauboje įrengtame "bravore" R. Beliajevas įtariamiesiems varė naminę degtinę. Už vieną darbo dieną fabrikėlio šeimininkai Ruslanui mokėdavo 20 litų ir leisdavo pasiimti du litrus jo pagamintos produkcijos. Viengungio mama Sigita neslėpė, jog sūnaus parsineštus svaigalus ji parduodavo po 3 litus už puslitrį ir šiek tiek prisidurdavo prie vargano šeimos biudžeto. Kol S. Beliajeva nebuvo gavusi lentelių pakuotojos darbo lentpjūvėje, Ruslano bent porą kartų per savaitę parnešamas atlyginimas už samanės varymą buvo vienintelės šios šeimos pajamos. Sigita sakė, kad pradžioje nelabai norėjo, kad sūnus būtų įtrauktas į nelegalų verslą, tačiau kitą darbą kaime susirasti buvo išties sunku. Todėl ji pati retkarčiais paslapčia atskubėdavo Ruslanui į talką ir padėdavo sūnui tampyti malkas, kurstyti ugnį ar sekti, kad iš vamzdžio varvėtų tik kokybiška kvietruginė.
Išgelbėjo netikėtai užsukusi kaimynė
Pirmasis Ruslano incidentas su Kęstu ir Nerijumi įvyko dar birželio antroje pusėje, kai R. Beliajevas nepastebėjo, kad pro nesandarų vamzdį į jau pagamintą naminukę privarvėjo "brogos" ir degtinė tapo balzgana. Darbdaviai pareikšti pretenzijų atvyko į namus. Ruslanas jau snūduriavo ant sofos, atsargiai ištiesęs neseniai karšta "broga" gerokai nušutintą ranką, o Sigita dar tebežiūrėjo televizorių. Vidun suvirtę neblaivūs K. Norkus ir N. Karčiauskas užsipuolė savo samdinį ir ėmė jį velėti kumščiais, spardyti kojomis. Egzekuciją nutraukė netikėtai į varganą namelį užėjusi kaimynė. Tik ją pamatę R. Beliajevo kankintojai tarsi atsipeikėjo ir išsinešdino.
Paskutiniai makaronai
Nors ir stipriai sumuštas, Ruslanas mamai ne tik uždraudė skambinti į policiją, bet ir neleido kviesti greitosios pagalbos. Vyrukas tikino, kad guzai ir sumušimai kada nors sugis, o įskusti darbdaviai jo atgal dirbti nebepriims, tad geriau jau kantriai kęsti skausmą. Tačiau naktį Ruslanui pasidarė blogiau ir greitukę kviestis visgi teko. Medikai norėjo nukentėjėlį gabenti į ligoninę, tačiau šis kategoriškai nesutiko. Iš lovos R. Beliajevas pakilo tik po mėnesio, tačiau ir tada į lauką teišeidavo retai. Tik pastaruoju metu Ruslanas vis dažniau išsiruošdavo pagrybauti. Vieną vakarą, kai Sigita išvirė paskutinius iš labdaros gautus makaronus, į duris netikėtai pasibeldė K. Norkus. Vyriškis buvo nusiteikęs draugiškai ir atsiboginęs svaigalų butelaitį. Kęstas noriai prisėdo prie kuklios vakarienės, o bekilnojant taurelę, užstalėje atsirado ir daugiau kaimynų. Tą vakarą K. Norkus Ruslanui pasakė, kad "bravorą" perkėlė į kitą vietą, ir sutarė, jog kitą dieną R. Beliajevas vėl ateis į darbą. Vėliau Kęstas jį apklaususiems pareigūnams sakė, kad matydamas, jog Ruslanas nelabai teturi ką valgyti, jam paskolino 60 litų, o išėjęs namo pasigedo savo piniginės, kurioje buvo dar 160 litų ir vairuotojo pažymėjimas.
Egzekucija šalia "bravoro"
Kitą rytą K. Norkus Ruslaną nusivežė į apleistąją sodybą ir "įkinkė" į darbą. Po pietų atsigavėti pirmaisiais kvietruginukės lašais netoliese esančiame namelyje be durų ir langų susibūrė smagi kompanija. Be N. Karčiausko ir K. Norkaus, čia buvo ir Kastis Klangauskas, Kęsto tėvas Almondas, kaime vadinamas Edmu, ir dar vienas butkiškietis Valdas Rudėnas. Vis dažniau namelyje prisėsdavo ir dauboje naminės varyklėlę prižiūrėjęs Ruslanas. Tai nepatiko Kęstui ir jis pradėjo R. Beliajevui priekaištauti, kad šis tinginiauja.
Tačiau rimtesnis konfliktas įsisiūbavo tik tada, kai išvyko K. Norkaus tėvas. Kęstas priminė Ruslanui iš jo pavogtus pinigus ir jį sumušė. Dejuojantį Ruslaną palikęs ant gulėti ant palaikės kanapos, K. Norkus išvažiavo namo drauge su Valdu Rudėnu. Tuomet pradėjo siautėti Nerijus Karčiauskas. Jis Ruslanui priminė, jog Kęstas - jo svainis, kurio skriausti neleisiąs. (K. Norkaus ir N. Karčiausko antrosios pusės - seserys.) Jau nebesipriešinantį ir nuo sofos nebeatsikeliantį nelaimėlį Nerijus pradžioje mušė namelyje, o vėliau išsitempė į kiemą ir daužė įvertęs į dilgėles. Tik tada, kai pats gerokai pavargo, jis Ruslaną partempė į vidų ir pastebėjo, kad šis kažkaip keistai gargaliuoja. Supratę, jog kažkas netvarkoje, Nerijus su Kasčiu pradžioje nusibeldė į netoliese esančius K. Klangausko namus. Paštininke Ariogaloje dirbanti Vilma Klangauskienė iš vyrų pokalbio suprato, jog apleistoje sodyboje įvyko kažkokia tragedija. Moteris paskambino į policiją.
Lietus pėdsakus slėpė tik laikinai
O tuo metu pas Kęstą atsiradęs Nerijus pranešė jam, jog jie greičiausiai bus persistengę, ir abu nuskubėjo slėpti R. Beliajevo lavono. Lauke stipriai lijo lietus, tad Ruslano kūną buvę darbdaviai nunešė į dilgėles kieme ir užklojo juoda polietilenine plėvelę. "Giminaičiai" net aptarė, kuris ką sakys, kai pareigūnai juos apklausinės. Abipusiu susitarimu, blogiausiu atveju kaltę turėjo prisiimti mažiau vaikų auginantis K. Norkus. Tačiau tą naktį į Butkiškes atskubėję policininkai užmuštojo kūno neaptiko. Visi apklausiamieji kartojo, kad Ruslanas kažkur puotauja, o ieškoti kiekvieno girtuoklėlio pareigūnai neįpareigoti. Sunerimusi Sigita Beliajeva naktį buvo nuėjusi į K. Norkaus namus, tačiau ten buvęs Almondas ją nuramino, kad Ruslanas dirba ir namo sugrįš vėliau. Iki tol sūnus dar nebuvo nenakvojęs namie, todėl ryte moteris vėl nubėgo pas K. Norkų, bet šio nebuvo namuose. Tik vėliau paaiškėjo, kad tuo metu Kęstas su Nerijumi jau buvo apleistoje sodyboje ir svarstė, kur geriau paslėpti dilgėlėse uždengtą aukos kūną. Abu jį už kojų nuvilko apie 200 metrų į netoliese tekančios Dubysos slėnį ir numetė į šabakštynus ant bevardžio upeliūkščio kranto, ketindami jį užkasti, kai nurims paieškų sukeltas triukšmas.
Negyvėlį surasti išties būtų buvę nelengva, tačiau nusikaltėliai nepagalvojo apie nuo lietaus įmirkusioje žemėje likusius vilkimo pėdsakus, kuriais įdienojus vėl atvykę policijos pareigūnai nesunkai atsekė iki pat slaptavietės.
Sigita teigė, jog pradžioje sūnų atpažino tik iš nuplikytos rankos. Nesusipratimų kilo ir registruojant Ruslano mirties faktą, nes sunku buvo nustatyti net nelaimėlio pilietybę. Paaiškėjo, kad, be gimimo liudijimo, 29 metų vyriškis neturėjo jokių dokumentų. Kūdikio besilaukusi S. Beliajeva tuomet gyveno Klaipėdoje ir su vyru jūrininku Viačeslavu išvyko paviešėti į jo gimtinę Moldovos mieste Falieštyje. Ten Ruslanas ir gimė, tad formaliai tapo lyg ir Moldovos piliečiu. Vėliau tėvai išsiskyrė, o į Klaipėdą sugrįžusi Sigita Ruslano pasu nepasirūpino, nes vaikinas į profesinę technikos mokyklą įstojo dar būdamas nepilnametis, o vėliau oficialiai niekur nedirbo, tad jokio asmenybę patvirtinančio dokumento jam ir neprireikė. Į Butkiškes motina ir sūnus Beliajevai atsikraustė maždaug prieš 6 metus. Čia gyvena našlaitės Sigitos globėja Joana Girčienė, kuri savo augintine rūpinosi iki šiol.
Butkiškėse - nebe pirmoji žmogžudystė
Sulaikytieji įtariamieji svainiai policijai jau žinomi iš seniau. Vienas iš jų anksčiau teistas už vagystes. Prieš 4 metus zakristijonu bažnyčioje dirbęs K. Norkus dar baustas administracine tvarka už nelegalaus šautuvo laikymą.
Šiaulių apygardos teisme ką tik prasidėjo teismo procesas, kuriame Butkiškių gyventojas Jurijus Astrauskas kaltinamas prieš bene pusantrų metų nužudęs savo brolį Mečių. Šioje byloje įsipainiojęs ir N. Karčiauskas, kuris į posėdį buvo kviečiamas atvykti liudytoju. Apylinkėse N. Karčiauskas garsėja savo žiaurumu. Teisėsaugininkai dar sprendžia ir kitų su R. Beliajevo nužudymu susijusių asmenų elgesio įvertinimo klausimą. Neatmetama, jog už nepranešimą apie sunkų nusikaltimą ir nepasirūpinimą sunkios būklės nukentėjėliu baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti ir kiti tą naktį apleistoje sodyboje girtavę vyriškiai.
