Albertas ONIŪNAS
Klaipėdos rajone, Drukių kaime vėlų vakarą kilęs gaisras pasiglemžė dešimtmetės Veronikos Jastrumskytės gyvybę. Jos 13 metų sesutei Jūratei pavyko išsigelbėti, dėl nudegimų ji gydoma Kauno klininkų nudegimų centre. Pirmoji apie gaisrą pranešė Drukių gyventoja, kuri pro Jastrumskų namą ėjo namo iš netoliese esančios radiolokacinės stoties. Moteris išgirdo sprogimą namo viduje, kurio metu išbyrėjo visi langai, o viduje pasirodė liepsnos. Netrukus iš namo išbėgo, šaukdamąsi pagalbos J. Jastrumskytė. Kol atvažiavo ugniagesiai, Jastrumskių gyvenamas namo galas jau degė atvira liepsna. Laimei, kaimynai laiku pažadino kietai miegojusį ir jokio sprogimo negirdėjusį kito namo galo savininką Edvardą Vitkų. Mažąją Veroniką gelbėti buvo jau per vėlu. Nors pirmasis ugniagesių automobilis atvažiavo iš už trijų kilometrų esančios Priekulės gana greitai, tačiau liepsna po sprogimo plito dar greičiau. Užgesinus gaisrą, apdegęs Veronikos kūnelis buvo rastas po pusės metro storio nuodėgulių sluoksniu, prie durų, vedančių į koridorių. Matyt, paskutinėmis gyvenimo akimirkomis mergaitė bandė išbėgti iš namų, bet nespėjo. Po gaisro rastas atsuktas dujų balionas. Ugniagesiai mano, kad atsuktos dujos užsiliepsnojo nuo atsitiktinės kibirkšties, galbūt ją sukėlė veikiantis televizorius. Kodėl balionas buvo atsuktas - dar neaišku.
Mergaitės pastaruoju metu gyveno vienos, nes jų tėvas guli ligoninėje dėl kepenų cirozės, yra sunkioje būklėje. Anksčiau žmogus stipriai išgerdavo, tačiau vėliau gydytojai uždraudė ir pastaruoju metu jis gyveno blaiviai. Mergaičių motiną prieš du metus mirtinai subadė bulius. Tačiau tai tik oficiali versija, nes žmonės kaime buvo įsitikinę, jog ją nudaigojo nuosavas vyras. Veroniką ir Jūratę prižiūrėjo už sienos gyvenantis dėdė E. Vitkus, atvykdavo ir vyriausioji sesuo, studijuojanti Klaipėdos universitete. Šeima nebuvo laikoma asocialia - turėjo žemės, technikos, nemažą būrį gyvulių.
