Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusią savaitę amžino poilsio atgulė Kupiškio rajone, Laičiuose, gyvenęs Vykintas V. (50 m.). Iki pusės sudegusio vyriškio kūnas buvo aptiktas beveik iki pamatų supleškėjusioje troboje, gaisrininkams sutramdžius liepsną. Tiesa, nukentėjėlio mirties priežastis - ne ugnis. Vykintas rastas pasikoręs.
Kaip vėliau pasakojo kaimo gyventojai, Vykintas V. pasirinko mirtį, nes neturėjo kitos išeities. Teismas jam neseniai priteisė sumokėti per 10 000 litų alimentų (ilgus metus kapsėjusį įsiskolinimą), o kadangi vyriškis santaupų neturėjo, be to, nedirbo, buvo nuspręsta areštuoti jo namą. Visi už parduotą namą gauti pinigai buvo iškart pervesti buvusiai Vykinto žmonai. Naujasis namo savininkas Vykintą dar buvo leidęs kurį laiką pagyventi, ir štai ką šis sugalvojo... Anot vietinių, degtine ne per daug piktnaudžiavęs Vykintas prieš nelaimę iki išnaktų bendravo su keliais pažįstamais, paryčiu grįžo į jau nebe savo namus ir, čirkštelėjęs degtuką, pasikabino.
- Labai blogai, kad Vykintas sudegino jam jau nebepriklausantį namą, - stebėjosi kaimiečiai. - Naujasis trobos savininkas juk niekuo dėtas... Jis skolininko dar pagailėjo, leido pagyventi...
Žuvo sugyventinių porelė
Dar kiek ankstėliau Utenos rajone, Ežeraityje, gaisras pasiglemžė sugyventinių Gintaro Š. ir Dalės N. porelę. Kadangi niekam nebuvo paslaptis, jog šiedu susimetėliai labiau už viską mylėjo svaigalus, manoma, kad gaisras įsiplieskė per neblaivių trobos šeimininkų neatsargumą. Kaimynai tvirtino, jog iš vakaro tame name vyko triukšmingos išgertuvės.
Užgesinę gaisrą sudegusį moters lavoną gelbėtojai aptiko lovoje, o negyvą vyriškį - prie durų. Matyt, Gintaras, pajutęs aitrius dūmus, dar bandė sprukti lauk, tačiau nesuspėjo.
Aplinkinių žodžiais, Gintaras ir Dalė buvo ne šiaip sau porelė. Palikęs jauną žmoną ir du mažus vaikus, keturiasdešimtmetis Gintaras neseniai atsikraustė į Ežeraitį pas... dvidešimčia metų vyresnę naująją gyvenimo draugę! Tiesa, yra abejojančiųjų, ar palyginti dar jaunas vyras tikrai mylėjo į motinas tinkančią moterį. Vyrauja nuomonė, jog Gintarui kur kas labiau rūpėjo sugyventinės pensija. Mat ją gavus, bent kelias dienas buvo galima smagiai paūžti. Vėliau, anot aplinkinių, porelė ieškodavo atsitiktinių darbų, bet viską, ką uždirbdavo, pragerdavo.
