Remigijus RAINYS
Gaisras, kilęs Kaune, Briedžių taku vadinamoje į miestiečių pamėgtą Kleboniškio mišką įsiterpusioje gatvelėje, ne tik visiškai suniokojo 9-uoju numeriu pažymėtą varganą medinuką, bet ir nusinešė jame gyvenusio 26 metų amžiaus Dariaus Žibo gyvybę. Smarkiai apdegusio vaikino lavono po nelaimės neatpažino net netoliese gyvenanti jo sesuo Daiva. Ikiteisminis tyrimas dėl jauno žmogaus žūties tebevyksta, tačiau ugniagesiai beveik neabejoja, kad gaisras kilo, kai Darius užmigo rūkydamas lovoje. Tai pati įtikimiausia versija, nes nedidukėje lūšnoje jau prieš keletą metų už skolas buvo nutrauktas elektros tiekimas, todėl apie kitą dažną gaisrų kilimo priežastį - netvarkingą elektros laidų instaliaciją - užsiminti neverta.
Briedžių takas, pasislėpęs už populiaraus restorano "Tėvynė", po keliolikos metų neabejotinai taps itin prestižine Kauno vieta, nepaisant triukšmingos magistralės Vilnius - Klaipėda kaimynystės. Tiesa, kol kas jame kone kas trečias namas - aplūžusi lūšna, bet tarp jų viena po kitos jau dygsta prestižinės rezidencijos, kurių savininkams vargšų kaimynystė nepageidautina. Todėl senbuviai vienas po kito parduoda savo valdas ir išsikelia kitur, palikdami naujiesiems savininkams dešimtmečiais įsisenėjusias problemas. Netrukus naujos statybos turėjo prasidėti ir sklype, kur stovėjo namelis, kuriame glaudėsi D. Žibas. Jo savininkas, apsilankęs gal tik kartą per metus, vaikinui buvo pažadėjęs darbo būsimosiose statybose ir sargo vietą.
Pastovaus darbo nesusiradęs vaikinas kartais talkino turtingesniems kaimynams statybose, tačiau dienas ir naktis dažniausiai leisdavo su triukšmingomis bičiulių kompanijomis. Vieną kitą litą pilstukui jaunuoliai prasimanydavo rinkdami metalą ar paprasčiausiai ką nors nugvelbdami ir parduodami. Kaimynystėje gyvenantys žmonės tikino, kad vagišiai veikdavo itin įžūliai, mat, namų savininkai, nors ir girdėdami jų kiemuose šeimininkaujančių pašalaičių naktimis keliamą triukšmą, išeiti laukan ir juos sudrausminti bijodavo. Į landyne paverstą lūšną kone kas savaitė apsilankydavo policija, tačiau orgijos ten nutrūkdavo tik trumpam. Keletą parų prieš gaisrą D. Žibo būste buvo girtaujama.
Apie antrą valandą nakties kilusį gaisrą pastebėjo automobiliu iš romantiško pasimatymo Kleboniškio miške grįžtanti porelė. Vairuotojas kelis kartus paspaudė automobilio klaksoną ir pažadino netoliese gyvenančią moterį, kuri pamačiusi, jog namas jau liepsnoja tarsi fakelas, mobiliuoju telefonu iškvietė ugniagesius. Iki jiems atvykstant į gaisravietę subėgo ir daugiau žmonių, tačiau kovoti su ugnimi mėgino tik keletas iš jų, o kiti tebuvo pasyviais žiūrovais. Ugniagesiams teko gerokai paplušėti gelbėjant šalimais stovintį namą, nes ugnis kiekvienu momentu galėjo persimesti ir ant jo stogo. Užgesinus gaisrą, surastas nepažįstamai apdegęs D. Žibo lavonas. Senbuviai prisiminė, kad tai jau penktas su šiuo namu susijęs negyvėlis. Mirtis ištiko kone visus čia gyvenusius žmones. Broliai Petrovai į šią lūšną buvo atsikraustę, kai pardavė savo butus Šančiuose. Kalbėta, jog vyresniojo iš jų - Vladimiro sugyventinė Genovaitė sugebėjo apmauti net čigonus, todėl Briedžių take jie tarsi slapstėsi nuo pastarųjų keršto. Vėliau Genovaitė žuvo. Grįžtant namo po eilinių išgertuvių mieste, per vieną autostrados juostą jau suspėjusią pereiti svirduliuojančią moteriškę parbloškė ir mirtinai sužalojo pravažiuojantis automobilis. Netekęs savo moters Vladimiras taip užgėrė, jog galiausiai išprotėjo. Vyriškis buvo apgyvendintas senelių globos namuose, tačiau netrukus ten mirė. Po automobiliu pateko ir jaunesnysis Vladimiro brolis Semionas. Semionas žuvo, kai skubėjo namo iš degalinės, kur nusipirko eilinę porciją langų ploviklio. Vieną rytą nebegyva namelyje buvo surasta ir Vladimiro sugyventinė Lilia Migajeva, į Lietuvą atkeliavusi net iš Komijos. Nuo to laiko aplinkiniai gyventojai šį namelį laikė prakeiktu, nešančiu jo gyventojams tik mirtį. Netoliese gyvenantys Briedžių tako senbuviai, brolis ir sesuo Petras Pivrekovas ir Irena Valejeva spėliojo, kad gal gaisro ugnis apvalė šią nelaimingą vietą. Patys tuo įsitikinti Petras ir Irena jau nebeketina. Savo valdas jie jau pardavė ir laukia juos perkraustyti turinčių atvykti vaikų.
