Ugniagesiai sako, kad atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, atsiranda naujos sąlygos ir priežastys kilti gaisrams.
Kaip rodo pastarųjų metų gaisrų statistika, rudenį ir žiemą žymiai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių.
Pernai spalį gaisrai pasiglemžė 27 gyventojų gyvybes, per lapkritį - 26, o gruodžio mėnesį žuvo net 40 žmonių.
Atvėsus orams, gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.
Reaguodamas į šiemet ypač išaugusį gaisrų bei sparčiai daugėjantį jų aukų skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori priminti gyventojams svarbiausias priešgaisrinio saugumo taisykles bei patarti, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti, išvalyti dūmtraukius.
Gaisrai namuose, apšildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, kaminų, židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, negalima išeiti iš namų, patikėti jų priežiūrą mažamečiams vaikams.
Kita aktuali problema - patalpų šildymas elektriniais prietaisais.
Ugniagesiai sako, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl to dažnai ir kyla gaisrai.
Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų, nepalikti ant jų padžiautų rūbų, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti.
Kasmet nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl žymiai saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Smarkiai atšalus, dėl įvairių sutrikimų gali užšalti ir vandentiekio vamzdžiai. Neretai juos gyventojai bando atšildyti atvira ugnimi - litavimo lempomis, deglais ir pan. Metalas yra geras šilumos laidininkas, todėl stipriau įkaitus vamzdžiui, gali užsidegti jį liečiančios medžiagos, nors jos bus ir kaimyninėje patalpoje. Vamzdžių šildymui geriausia naudoti įkaitintą smėlį, arba juos apvyniojus skudurais, užpilti karštu vandeniu.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas taip pat prašo gyventojų užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatyti jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse - išeiti ugniagesių pasitikti.
Gyventojams patariama nelaukiant nelaimės įsigyti ir gyvenamose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų žmones apie gaisro pavojų.
