Jovita Oženeckienė Vienoje Marijampolės mokykloje besimokanti Audrė (16 m.), naktį praleidusi bendramokslės draugės bute, kitą dieną kreipėsi į prokuratūrą, esą buvo išžaginta tame pačiame bute viešėjusio vaikino, su kuriuo susipažino išvakarėse.
Audrė - tvarkingos šeimos atžala, atvirai bendraujanti su savo motina, kuriai visuomet praneša kur esanti ir kada grįšianti. Teigiamai merginą charakterizuoja ir ją mokantys pedagogai - esą aktyvi, veržli, drąsi, savo nuomonę turinti, smalsi, savimi pasitikinti moksleivė. Galbūt tas per didelis pasitikėjimas ir "nuginklavo" merginą, atsidūrusią vienoje lovoje su tris kartus teistu marijampoliečiu Algimantu G. (18 m.).
Tą vakarą Audrės draugės Jurgos nuomojamame bute būta mišrios kompanijos - be abiejų bendramokslių, alų siurbčiojo Jurgos sugyventinis Benas (22 m.), žmoną turintis bedarbis, ir gana vėlai užklydę du jo draugai. Gerokai po vidurnakčio vienas iš tų draugų išėjo į namus. Liko butą nuomojantys jauni sugyventiniai ir Audrė bei Algimantas. Pirmiesiems nuėjus miegoti, Algimantas taip pat tuojau išsitiesė lovoje, o Audrė liko sėdėti prie televizoriaus. Vaikinas kelis kartus Audrę paragino greičiau ateiti pas jį, vadino "žertva" ir, merginos tvirtinimu, pliaukštelėjo delnu per veidą. Audrė keiksnodama jį stumdė, bet Algimantas buvo stipresnis. Į merginos pagalbos šauksmą atsiliepęs Benas, kuris su savo sugyventine miegojo kitame kambaryje, paliepė savo svečiams elgtis ramiau, kad neateitų "viską girdintys daugiabučio kaimynai", išjungė televizorių priminęs, kad jam reikės anksti keltis, ir uždarė duris. Kaip vėliau prokuratūroje pasakos Audrė, ji manė, kad buvęs įžūlus Algimantas pagaliau aprims ir užmigs. Naktį bėgti iš draugės buto, kai pačios namai bemaž už penkių kilometrų, Audrė nesiryžo. Savimi pasitikinčiai merginai atrodė, kad ji pajėgs žodžiais nuraminti meilės ištroškusį Algimantą. Tačiau buvo ne taip, kaip norėjo mergina - toje pačioje lovoje gulėjusią Audrę vaikinas, būdamas už ją stipresnis, pamylėjo per prievartą.
Rytą, kai abi bendramokslės bute liko vienos, Audrė pasisakė Jurgai apie patirtą košmarą. Mergina aiškino naktį laukusi draugės pagalbos, bet šioji buvusi labai girta. Audrė sprendė, ką jai geriausia daryti - kreiptis į policiją ar vengti kilsiančio skandalo. Ji nutarė pasitenkinti kerštu - esą užsiundys kelis draugus kad Algimantą primuštų. Tačiau kita Audrės draugė, kuriai mergina irgi pasipasakojo po kelių valandų, patarė savo teismo neorganizuoti - esą geriau kreiptis į teisėsaugininkus.
Tuoj pat surastas ir apklaustas Algimantas neneigė kartu su Audre praleidęs naktį. Vaikinas stebėjosi, kokia galinti būti prievarta, jeigu mergina visą naktį nepabėgo iš lovos, nerėkė ir nesidraskė. Audrės draugė su sugyventiniu taip pat patikino jokio rimto triukšmo naktį negirdėję. Jiedu tik baiminosi, kad buto šeimininkai, sužinoję apie jų pastogėje nusikaltimu padvelkusią naktį, išvarys nuomininkus į gatvę. Ne Audrės naudai byloja ir teismo medicinos eksperto išvados.
- Aš tikiu, kad tą naktį mergina patyrė lytinę prievartą - ji buvo pamylėta prieš savo valią, - sakė įvykį tirianti prokurorė. - Bet kaip tai dabar įrodyti, jeigu fizinio smurto nebuvo ir apie nusikaltimą tekalba vienintelė mergina, laikanti save nukentėjusiąja? Šešiolikmetė buvo palaužta psichologiškai. Ji stengėsi kovoti tyliai ir vylėsi su tuo aistruoliu susitvarkyti viena, kad triukšmu nepakenktų buto nuomininkams, kad ir pati netaptų apkalbų ar net pajuokos objektu. Jaunos merginos dar nepatyrusios, kad jų ištartas "ne" gali sustabdyti tik nedaugelį vyrų.
Baudžiamoji byla pagal šešiolikmetės Audrės pareiškimą greičiausiai nebus keliama.
