Kai vaikštai mokykloje, tave bet kada gali pasikviesti už kampo. Tenai niekada negalima eiti. Tau gali pasiūlyti saldainį ar gumos, kurioje bus kvaišalų. Šių laikų mokykloje tave gali nustumti nuo laiptų, pradėti pravardžiuoti, jei kas nors nepatinka. Pavyzdžiui, tu apsirengęs ne taip. Bet gal tėvai neturi pinigų ir negali tavęs madingai aprengti. Panašus įvykis nutiko ir mūsų mokykloje.
Buvo ruduo. Visi mokiniai jau buvo apsirengę šiltai. Pertrauka. Tamsiame koridoriuje stovėjo keli vyresnių klasių mokiniai. Pro šalį ėjo vienas mažas berniukas. Tikriausiai jis buvo ne iš turtingųjų, nes jo kelnės buvo per trumpos, batai "apibalnoti", megztinio rankovė prairusi. Dičkiai, pastebėję mažylį, pradėjo juoktis, rodyti pirštais. Berniukas labai išsigando. O tada jį visi pradėjo stumdyti. Tas nukrenta ant žemės, atsistoja, o jį vėl pastumia. Galiausiai berniukas neišlaikė ir pradėjo verkti. Tada vienas ėmė rėkti: "Verksnys, verksnys" ir visi choru užbliovė. Berniukas sutrikęs, nežino, ką daryti: nei pasipriešinsi tokiems, nei kuo pagąsdinsi. O vyresnieji juokiasi, rodo pirštais, kiti iš juoko net susirietę. Ir baisiausia, kad niekas neužstoja šio mažylio: šalia draugų nėra, o gal jis iš viso jų neturi... Bet pagaliau atėjo mokytoja, visus nuramino ir berniuką nusivedė. Nors tai tęsėsi kelias minutes, atrodė, kad praslinko valandų valandos. Taip niekas ir nesužinojo, kas visa tai pradėjo. Gal berniukas bijo pasakyti? Tikriausiai bijo, kad kankynė nepasikartotų.
Taip atsitinka todėl, kad mokiniai dar nėra patyrę skurdo. Tokie dalykai yra baisūs, tikriausiai šį įvykį berniukas atsimins visą gyvenimą.
Gabrielė Bartašiūtė, Kauno V. Kuprevičiaus vidurinė mokykla
