Nuolatinė laikraščio skaitytoja Angelė R. iš Mažeikių rašo, jog šeimoje augo du vaikai - ji ir brolis. Jie abu sukūrė šeimas, susilaukė po du vaikus. Tėvai Mažeikiuose turėjo namą. 1999 metais mirė laiško autorės motina. Po jos mirties tėvas parsivedė kitą moterį (su ja gyvena nesusituokęs). Šių metų rugsėjo 14 dieną tėvas parašė testamentą, kuriuo savo vaikaičiui - laiško autorės sūnui, paliko visą savo turtą, už tai prašydamas jį palaidoti. Moteris norėtų sužinoti, ar po tėvo mirties jo sugyventinė, laiško autorės brolis ir jo vaikai neturės pretenzijų į testamentu jos sūnui paliktą turtą?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą turtą ar jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Jeigu laiške minimo testamento testatorius nepakeis (testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti) arba jeigu šio testamento ar jo dalies nenuginčys kiti įpėdiniai, visą jame nurodytą turtą paveldės jo vaikaitis, kuriam tas turtas paskirtas testamentu. Taip pat reikėtų priminti, jog Civilinis kodeksas nustatė teisę į privalomąją palikimo dalį. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę. Šį klausimą turės spręsti notaras arba teismas.
