Laikraščio skaitytoja Zita J. iš Senosios Varėnos rašo, jog po skyrybų su vyru buvo padalintas jų turtas. Teismas nustatė, kad jai tenka 0,6 dalies nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, o buvusiam sutuoktiniui - 0,4 dalies. Namas yra 10,5 aro dydžio žemės sklype; - žemėtvarkininkai dalija šį sklypą per pusę, tai yra po 5,25 aro. Laiško autorė norėtų sužinoti, ar teisingai žemėtvarkininkai dalija žemės sklypą, nes ji mananti, kad sklypas turi būti dalijamas analogiškai kaip gyvenamasis namas - atitinkamai 0,6 dalies laiško autorei ir 0,4 dalies buvusiam jos sutuoktiniui, gyvenamojo namo bendraturčiui. Moteris prašo paaiškinti, kur ji galinti kreiptis, norėdama apginti savo teises, jeigu tas žemės sklypas dalijamas neteisingai.
Advokatas D. Svirinavičius paaiškino, jog teisiniu požiūriu laiškas nėra pakankamai informatyvus - jame nenurodytos kai kurios juridiniu požiūriu svarbios aplinkybės, būtinos išsamiam ir tiksliam atsakymui. Tai yra nenurodyta, kokiam tikslui ir kieno užsakymu žemėtvarkininkai vykdo minėtojo sklypo matavimus, ruošia atitinkamą žemės sklypo padalijimo projektą, bei kai kurios kitos aplinkybės. Žemėtvarkininkai žemės sklypų nedalija, kaip rašoma laiške, jie tik pagal suinteresuotų asmenų prašymus atlikdami tų sklypų matavimus ruošia sklypų padalijimo projektus (planus). Padalinti žemės sklypą tarp jo bendraturčių (jeigu sklypas yra privatus, tačiau konkrečios jo dalys tarp bendraturčių nenustatytos) ar nustatyti naudojimosi tuo sklypu tvarką tarp nuomininkų (jeigu tas sklypas priklauso valstybinės žemės fondui) gali tik kompetentingos institucijos, tai yra teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, notaras, patvirtindamas sutartį, jeigu nėra ginčo, ir kt. Iš laiško turinio galima numatyti, kad naudojimosi ir valdymo tvarka tuo žemės sklypu tarp gyvenamojo namo bendraturčių nėra oficialiai nustatyta, o jeigu tas sklypas yra privatus, tai nenustatytos jo bendraturčių dalys. Jeigu tarp gyvenamojo namo bendraturčių kyla ginčas dėl valstybinio žemės sklypo, kuriame pastatytas jų gyvenamasis namas, naudojimosi tvarkos ar to sklypo valdymo, ar jeigu namo bendraturčiai tą sklypą ruošiasi privatizuoti šiuo metu ir nesutaria, kokiomis dalimis jį privatizuoti, reikia laikytis LR galiojančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, kad tokiu atveju nustatant kiekvienam iš namo bendraturčių tenkančio sklypo dalį turi būti atsižvelgiama į tai, kokią gyvenamojo namo dalį nuosavybės teisėmis kiekvienas iš bendraturčių valdo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje nustatyta: jeigu individualus gyvenamasis namas ar kitos paskirties pastatas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių sutikimu; bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį.
Taigi reziumuojant galima paaiškinti, kad laiško autorė, nesutikdama su jai siūlomu žemės sklypo padalijimo projektu, turi teisę jo nepasirašyti (nepatvirtinti savo parašu, kad su tuo projektu sutinkanti). Jeigu geruoju išspręsti ginčą su kitu gyvenamojo namo bendraturčiu (buvusiu sutuoktiniu) jai nepavyks, jį spręs teismas.
