P. Kūris: "Tarptautinių teismų įtaka valstybėms toliau didės"
Gegužę profesorius P. Kūris paliko Strasbūre įsikūrusį Europos Žmogaus Teisių Teismą, kurio teisėju buvo nuo 1994 metų, ir persikėlė į Liuksemburgą. Čia jau trejetą mėnesių jis dirba vienu iš 25 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjų.
Profesorius P. Kūris atsakė į Eltos klausimus Vilniuje, atvykęs čia pailsėti ir sutvarkyti administracinių reikalų.
- Per trejetą mėnesių daugelis jau spėjome pajusti, ką reiškia būti naujaisiais europiečiais. Dėl to, kad tapome ir potencialiais Europos Teisingumo Teismo procesų dalyviais, kol kas tarsi niekas nepasikeitė. Tad ką tai reiškia Lietuvai ir jos teisinei sistemai?
- Šiam teismui gali tekti aiškintis, ar Lietuvos įstatymai atitinka ES teisės aktus, ar valstybė tinkamai suvokia savo, kaip ES narės, teises ir pareigas. Nuo šių metų gegužės 1 dienos ES teisės normos tapo sudedamąja mūsų valstybės teisinės sistemos dalimi. Bendrijos teisė turi viršenybę valstybių narių nacionalinės teisės atžvilgiu, ji tiesiogiai veikia ir tiesiogiai taikoma kiekvienoje valstybėje narėje.
Europos Bendrijų statistikos tarnybos duomenimis, 80 procentų visų ekonominės teisės normų ir apie 50 procentų visų likusių vidaus teisės normų valstybėse narėse susijusios su ES teise. Nacionaliniams teismams gali kilti klausimų, ar įstatymai tinkamai pakeisti.
Jau dabar Lietuvos teismai turi taikyti Bendrijos teisę nagrinėdami vidaus bylas. Jie privalo vadovautis Europos Bendrijų teisminių institucijų sprendimais, o iškilus ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimui turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Bendrijų teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo.
Ateityje Europos Bendrijų teisminėms institucijoms teks spręsti vis daugiau bylų, susijusių su atskirų valstybių narių ekonominiu vystymusi. Kaip žinome, Pirmosios instancijos teismas šiuo metu nagrinėja JAV programinės įrangos milžinės "Microsoft" bylą. Panašiose bylose teks dalyvauti ir teisėjams nuo Lietuvos.
Naujas ir labai reikšmingas fenomenas, kad tarptautiniai teismai dabar kuria tam tikrą jurisprudenciją ir daro didžiulę įtaką valstybių teisei: ir procesinei, ir materialinei. Europai vienijantis, tarptautinių teismų sistema labai išsiplėtė. Prisiminkime, kad prieškariu Europoje iš viso veikė tik vienas tarptautinis teismas - Nuolatinis tarptautinio teisingumo teismas Hagoje. Jis sprendė ir tris Lietuvos bylas: pateikė konsultacines išvadas dėl Kaišiadorių geležinkelio atkarpos, dėl Panevėžio - Saldutiškio geležinkelio atkarpos nuosavybės ir dėl Klaipėdos konvencijos interpretavimo. Bet nuolatinio teisėjo šiame teisme Lietuva neturėjo.
Dabar Pirmosios instancijos teisme dirba Lietuvos teisėjas Vilenas Vadapalas, Europos žmogaus teisių teisme nuo lapkričio 1 dienos dirbs teisėja Danutė Jočienė. Taigi Lietuvos teisininkai dalyvauja tarptautinių teismų darbe ir mato, kaip veikia Europos teisės normos "iš vidaus", per konkrečias bylas.
- Tad kokie reikalai Lietuvą gali greičiausiai atvesti į Teisingumo Teismą?
- Matau dvi galimybes. Pirmieji turėtų būti prejudiciniai prašymai iš nacionalinių teismų, kadangi tikrai atsiras ne visai suprantamų dalykų, ar atitinka tam tikras Lietuvos įstatymas kokią nors ES direktyvą.
Antra galimybė - kad Lietuva nesilaikys kokios nors direktyvos ir Europos Komisija už tai nubaus. Tada Lietuva galės kreiptis į Teisingumo Teismą, skųsdama Komisijos sprendimą.
Tiesa, yra dar viena galimybė Lietuvai anksčiau įsijungti į šio teismo teiseną - nelaukiant, kada bus koks nors procesas dėl pačios šalies veiksmų. Kadangi ES direktyvos yra bendros ir privalomos visoms šalims, Lietuva gali įstoti į procesą tada, kai kita valstybė kreipiasi dėl kokios nors direktyvos prejudicinio išaiškinimo.
- Ar labai skiriasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo darbo specifika?
- Visų pirma - kitokia bylų apimtis. Strasbūro teismas, kuris nagrinėja žmogaus teisių ir apskritai demokratijos klausimus, dabar turi apie 70 000 neišnagrinėtų bylų. Liuksemburgo teisme yra šiek tiek daugiau negu 500 bylų.
Turėdamas tiek bylų, Strasbūro teismas nepajėgia daug jų išnagrinėti viešuose posėdžiuose - vos 2-3 procentus. Liuksemburgo teismas, priešingai, gal tik trijų procentų bylų nenagrinėja viešuose posėdžiuose. Išskyrus pirmadienius, praktiškai visomis darbo dieniomis vyksta vieši posėdžiai. Po to dar būna uždari posėdžiai, kada teisėjai, jau atskirai užsidarę, nagrinėja sprendimų variantus. Visą laiką tu dirbi ne tik su dokumentais, bet ir su žmonėmis. O tau padeda tavo kabinetas. Strasbūro teisme nėra kabineto - teisėjas turi tik vieną sekretorę, o teisininkai-referentai dirba bendrame sekretoriate, susiskirstę pagal valstybes. Ir jeigu nagrinėjama Lietuvos byla, tai Lietuvai paskirtas referentas eina ir bendrauja su teisėju, su teisėju pranešėju ir t. t.
Strasbūro teismo nagrinėjamose bylose būtinai turi dalyvauti nacionalinis teisėjas. Ir jeigu jis dėl kokių nors aplinkybių turi nusišalinti - pavyzdžiui, jeigu anksčiau, dar nedirbdamas teisme, buvo pasisakęs dėl tos bylos, tai vietoj jo paskiriamas kitos valstybės teisėjas. Tokios nacionalinių teisėjų sistemos nėra Liuksemburgo teisme. Lietuviškoje byloje aš galėsiu ir nedalyvauti, jeigu ta byla bus atiduota ne mano kolegijai.
Be to, Strasbūro teisme, jeigu bylą nagrinėja septynių teisėjų kolegija ir vienas ar keli teisėjai su kitų nuomone nesutinka, jie gali parašyti atskirąją nuomonę, kuri viešai skelbiama kartu su teismo sprendimu. Liuksemburgo teisme nėra jokių atskirųjų nuomonių - galutinė išvada turi būti kaip monolitas. Nors diskusijos darbo metu, pasakyčiau, būna net sunkesnės, kadangi reikia pasiekti bendrą sutarimą, suformuluoti kažkokią daugumos nuomonę ir taip išspręsti bylą.
Be kita ko, Teisingumo Teisme galioja labai griežtos konfidencialumo taisyklės: viešai kalbėti apie kokią nors bylą teisėjas gali tik gavęs viso teismo leidimą. Jau turėjau progos įsitikinti, kad šių taisyklių šventai laikomasi. Jokia užuomina apie teismo sprendimą toliau taikyti Vokietijai ir Prancūzijai griežtesnes drausmines procedūras už ES Stabilumo ir plėtros pakto pažeidimus neprasiskverbė į žiniasklaidą anksčiau negu sprendimas buvo oficialiai paskelbtas - liepos 14 dieną. Tuo tarpu teisėjai bylos baigtį jau žinojo praktiškai prieš mėnesį.
Ačiū už pokalbį.
