Archyvinė medžiaga - jokia paslaptis
Nuo politinių vėjų Konstitucijos saugomas generalinis prokuroras Antanas Klimavičius tvirtina esąs įsitikinęs, kad taps pirmuoju po Nepriklausomybės atkūrimo generaliniu prokuroru, išbūsiančiu visą septynerių metų kadenciją. Tačiau Seimas nuolat nerimsta ir vis bando kastis tiek po generalinio prokuroro, tiek po STT vadovo kėdėmis.
- Kaip vertinate Seimo sprendimą sudaryti parlamentinę komisiją, dėl galimo teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimo politinėje veikloje bei galimų piktnaudžiavimų vykdant operatyvinę veiklą?
- Visiškai nesuprantu šito sprendimo. Seimo Nacionalinio saugumo komitetas šitą klausimą jau tyrė ir priėmė sprendimą. Ko dar reikia ir ką čia tirs? Man tai panašu į bandymą atsikirsti: aha, tiriat politikų veiksmus, tai patirkime ir tų, kurie tiria. O tada visi viešajai nuomonei pasidarys vienodi, panašūs. Niekas nesusigaudys, kas kur vyksta.
- Vis dėlto šios komisijos iniciatoriai teigia, kad žiniasklaidos pranešimuose per anksti buvo pateiktos asmenų, kuriems grėsė įtarimai, pavardės ir būsimų įtarimų turinys. Taip pat pabrėžiama, kad vėliau be kompetentingo pareigūno leidimo žiniasklaidoje buvo paskelbti kai kurių Seimo narių ir kitų piliečių telefoniniai pokalbiai bei kiti duomenys, turintys ypatingų asmens duomenų statusą. Priekaištaujama, kad kai kurios teisėsaugos institucijos ar jų vadovai per daug aktyviai dalyvauja politikoje.
- Toji operatyviniu keliu gauta medžiaga, kuri buvo išslaptinta ir atsidūrė baudžiamojoje byloje, jau tapo neslapta, su ja reikėjo elgtis taip, kaip numato Baudžiamojo proceso kodekso 177-asis straipsnis, tai yra gerbiant nekaltumo prezumpcijos principą.
Tačiau kai Seimas nesutiko leisti parlamentarų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiaga tapo iš esmės archyvine. O prokurorų veiksmus lėmė BPK 3-iasis straipsnis. Negavus sutikimo dėl imuniteto panaikinimo, baudžiamasis procesas negalimas. O kai medžiaga tampa archyvine, bet kuris žurnalistas pagal mūsų Visuomenės informavimo įstatymą gali ateiti ir pasakyti: generalini prokurore, aš noriu štai tos medžiagos. Ir aš neturiu jokio pagrindo žurnalistui jos nerodyti. Tad netgi tuo atveju, jeigu ta medžiaga nebūtų siunčiama į Seimą Seimo pirmininkui, ji negalėjo būti nuslėpta niekaip, kai Seimui priėmė žinomą sprendimą. O kad Seimo Antikorupcijos komisija nutarė dirbti viešai, tai - jų reikalas. Seimo statutas to nedraudžia.
- Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) priekaištaujama, kad ji esą per daug užsiima viešaisiais ryšiais. Ar teisėsaugos institucijoms reikia veltis į kovą dėl viešosios nuomonės?
- Man atrodo, neverta griebtis reklamos. Tačiau ir Prokuratūros įstatyme, ir STT įstatyme yra nuostata, kad šios institucijos apie savo darbą informuoja visuomenę. Todėl galima traktuoti įvairiai. Informuodamos visuomenę šitos įstaigos turi vadovautis ir kitais įstatymais. Jeigu kalbėtume apie ikiteisminius tyrimus, mes, pavyzdžiui, vadovaujamės BPK 177-uoju straipsniu, kuris sako, kad "ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini". Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Aš siūlau tą straipsnį papildyti dar viena nuostata - kad informacija, gauta panaudojant operatyvines-technines priemones, ikiteisminio tyrimo metu būtų neskelbtina, kategoriškai.
