Reklamuotis - kančia
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrai pradėjo vadovauti daugiau nei ketverius pastaruosius metus Marijampolėje prokuroru dirbęs Kęstutis Jasaitis (35 m.). 1990 metais Vilniaus universitete teisės mokslus baigęs K. Jasaitis pareigūno darbo patirtį pradėjo kaupti tuometinės Marijampolės milicijos Tardymo poskyryje ir po pustrečių metų tapo jo vadovu. Dabar sėdusį į vyriausiojo prokuroro kėdę Kęstutį Jasaitį kalbina korespondentė Irena Zubrickienė.
- Nuo šių metų vasario 12 dienos pakeitėte į Generalinę prokuratūrą perėjusį dirbti buvusį Vilkaviškio prokuratūros vadovą Romualdą Bračiulį. Ar šio pasiūlymo tikėjotės?
- Nesitikėjau, nes mėgstu dirbti ramiai, be reklamos, bet negaliu ir tvirtinti, kad buvau įsikirtęs minties, jog visą savo amžių praleisiu Marijampolės prokuratūroje. Pasiūlius porą savaičių svarsčiau, ką daryti, nes esu sėslus, prieraišus žmogus. Nors abu su žmona esame kilę iš Šakių apylinkių, Marijampolėje jau įsikūrėme, čia gimė trys mūsų vaikai. Būtent jie pirmieji dabar ir sunerimo - negi reikės kraustytis? Ypač tai pajus mūsų dvejų metų jaunėlis, kuris į darželį iki šiol eidavo tik su manimi. Į Vilkaviškį, kuris nuo Marijampolės yra už dvidešimties kilometrų, turėsiu išsiruošti anksti, tai gal ir ši problema savaime išsispręs.
- Kolegos marijampoliečiai jus apibūdina kaip ramų, kantrų, kultūringą, tyliai ir smulkmeniškai dirbantį pareigūną. Ar tikitės, kad pavyks, kaip sakoma, kolektyve groti pirmu smuiku?
- Nemėgstu tų reklaminių liaupsių, "prie akių" bene visiems vienodai lipdomų epitetų... Nemanau, kad normalius darbo santykius suaugusiems, išsilavinusiems žmonėms turi diktuoti riksmas, įsakmus tonas. Nenorėčiau nieko prognozuoti, kaip aš dirbsiu. Žmonės juk skirtingi, tad su kiekvienu ir aiškintis, tartis reikia skirtingai: vieną griežti nurodymai sukaups rimtam darbui, o kitą toks muštras tik pažemins, įžeis ir visai atims norą dirbti. Kolektyvui esu vadovavęs apie pusketvirtų metų, kai policijoje dirbau Tardymo skyriaus viršininku. Skyrius, rodos, nesugriuvo.
- Ar esate savo darbe patyręs aukštesnių teisėtvarkos institucijų atsakingų pareigūnų "spaudimą" kai kuriose tirtose bylose - "ištirti" kokio nors nurodyto asmens naudai, kokią nors neva smulkmeną nutylėti?
- Tikrai ne. Jeigu ir buvę to "spaudimo iš viršaus", tai tik tam, kad paspartintų baigti tyrimą, nevilkinti. Bet neretai ir paspartinti negali. Štai išgarsintoji Sudargo kelio posto byla, kurioje kontrabanda stambiu mastu kaltinami aštuoni asmenys, o faktai apie tai sugulė net į 50 tomų. Tokie darbai per kelis mėnesius nebaigiami. Ragink neraginęs, o kapstytis teko daugiau nei pusantrų metų. Apskritai tai aš vertinu kiekvieno galimybę dirbti savarankiškai.
- Ačiū už pokalbį.
