Šventesnių už popiežių policininkų nereikia
Irena ZUBRICKIENĖ
Patyręs policijos pareigūnas LIUTAURAS VASILIAUSKAS, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Patarėjų grupės patarėjas, išties pateisina savo pareigybės pavadinimą: važinėdamas po šalies policijos komisariatus, kuriuose šiuo metu - ataskaitinių susirinkimų metas, jis negaili patarimų savo kolegoms, siekiantiems nusikratyti policiją persekiojančio blogo - "nepatikimų nevykėlių" - įvaizdžio.
- Jūs pats esate geros nuomonės apie Lietuvos policiją? Manote, kad visuomenė nepelnytai pliekia policininkus?
- Policijos darbuotojas yra tos pačios visuomenės, kaip ir kitų profesijų žmonės, narys. Jis kitoks tik tuo, kad teikia tam tikras - policines - paslaugas visuomenei. Dažniausiai - nukentėjusiai, nuskriaustai, liūdinčiai visuomenės daliai. Aišku, kad tokie be policijos pagalbos įvairiose situacijose nebeapsieinantys gyventojai iškart tampa reiklesni, jautresni ir lengviau pažeidžiami. Jiems dažnai "kalta policija". O nusikaltimų statistika ir gyventojų apklausų rezultatai sako kitaip: pasitikėjimas Lietuvos policija auga. Jeigu anksčiau mums buvo problema, kad per mažai išaiškinama nusikalstamų veikų, tai dabar pareigūnai orientuojami kartu analizuoti, domėtis, kodėl dar yra žmonių, kurie, tapę nukentėjusiais, išvis nesikreipia į policiją. Ar jie bijo, ar nenori rūpesčių, ar tiesiog nepasitiki policija, nemano, kad reikalas bus ištirtas?
Ištiriami painūs nusikaltimai rodo, kad mūsų policijoje yra daug protingų, gabių, darbščių pareigūnų. Tai jų nuopelnas yra įvairios darbo naujovės, net sakyčiau - revoliucija policijos veikloje, kai vieno registro pagalba valdoma didžiulė informacija. Bet atsiranda toks vienas Paulikas (Skuodo policininkas, padaręs avariją, per kurią žuvo 3 berniukai - I. Z.), kurio vienas baisus poelgis nubraukia kone visos šalies policijos pasiekimus ir žiauriai kerta per įvaizdį. Todėl aš vis mokau policijos komisariatuose pareigūnus būti pastabius, dėmesingus ir drąsius savo bendradarbių atžvilgiu. Raginu laiku paploti kolegai Jonui ar Petrui per petį ir ryžtingai pasakyti: "Brolau, tu slysti. Susiimk".
- Ar šiuo metu nedaugėja policininkų, paliekančių tarnybą dėl sunkaus darbo, per mažo atlygio, dėl viliojančio užsienio?
- Taip, policininkų vis dar labai trūksta. Šiuo metu - beveik 1300 trūksta visoje Lietuvoje. Įsiklausykite į skaičių: iš jų trūksta net 700 patrulių, kurie paprastai yra arčiausiai gyventojų. Tai labai daug. Kai kas teigia, kad šios viduriniosios grandies policininkų trūksta, nes Lietuvoje stinga tokių mokymo įstaigų - yra tik aukštą teisinį išsilavinimą suteikiantys universitetai. Bet juk Klaipėdos policijos mokykla, ruošianti minėtos grandies policininkus, net neužpildoma! Trūksta pačių jaunų žmonių: arba jie emigravę į užsienį, arba sėkmingai ūkininkauja, arba jau degradavę. Toks dabar Lietuvos vaizdas. Kita vertus, dirbantieji policijoje neužkrečia kitų savo darbu ir pasirinkimu, nes patys vadovaujasi netinkama motyvacija. Esą jeigu sėkmingai dirbi policijoje 5 metus ir tada tavęs nepaskiria poskyriaus, skyriaus ar tarnybos viršininku, vadinasi, tu esi nevykėlis! Tai neteisinga. Pareigūnai turėtų įsisąmoninti, kad labai geras, patikimas tyrėjas gali būti labiau gerbiamas už tuščiagarbį viršininką. Tik reikėtų, kad tokie profesionalesni, pasižymėję specialistai gautų ir didesnę algą.
- Teko girdėti, kaip mokote rajonų policininkus kelti policijos įvaizdį viešųjų ryšių pagalba - ne viską skelbti, vengti kai kurių sąvokų. Ar tai nėra tik dirbtinas, melagingas įvaizdžio gražinimas?
- Mano darbo patirtis leidžia man teigti, kokios mūsų darbo detalės labai, nors ir nepelnytai pykdo visuomenę. Pavyzdžiui, vos tik įvyko nedidelė eismo nelaimė, kurios dalyvis yra policininkas, įvykių suvestinėse patys išplatiname, kad "pareigūnas N.N. partrenkė mergaitę". Tokia sakinio formuluote tarsi iškart nustatome, kad pareigūnas buvo kaltas. Bet juk pats įvykis dar neištirtas, o per tyrimą neretai paaiškėja, kad kalta buvo pėsčioji. Tai kam save plakti iš anksto? Kam ant savęs krautis nesamas nuodėmes? Aš ir klausiu pavaldinių: negi tuo norime būti šventesni už patį Romos popiežių?
Arba - 3 nekalti žodeliai prie skelbiamo įvykio: "po apklausos paleistas". Tyrėjai žino įvykio detales, vadovaujasi proceso reikalalavimais, todėl ir sprendžia, ar sulaikytąjį gali paleisti. Bet ar reikia tai iškart skelbti? Žinau, kad tokia informacija piktina skeptiškai policijos darbo atžvilgiu nusiteikusią visuomenės dalį. Viešieji ryšiai, išplatinta informacija - galinga jėga. Štai rajonuose vis mėgstu paklausti, kaip su pagalbos ieškančiais gyventojais elgiasi policijos budėtojai - ar rūpestingi, ar dėmesingi ir paslaugūs? Neretai nuo jų priklauso, kokį įspūdį pilietis susidarys apie policiją. Štai jeigu budėtojai bus abejingi ir neprotingi, jokiais viešaisiais ryšiais greitai įvaizdžio nepagerinsime. Arba vairuojantis policininkas, mėgstantis didelį greitį, neprisisegęs diržo, kaišiojantis savo tarnybinį pažymėjimą, kai jį sustabdo kolegos, - koks jis pavyzdys visuomenei? Tokia informacija greitai plinta iš lūpų į lūpas - štai ir viešieji ryšiai. Užtat ir mokau pareigūnus - tvarkos pradėti ieškoti nuo savęs. "Mylėkite policiją savyje", - taip visada linkiu policininkams.
Artūro ŽEMAITAIČIO nuotr.:
- L. Vasiliauskas, klausydamasis rajonuose dirbančių policininkų, jų klausimus, pastabas, pageidavimus iškart "perkelia" į kompiuterį
