Gyventi pavargo ir vyrai, ir moterys, ir vaikai
Teko girdėti, jog liepos mėnesį buvo užregistruota ne tik karščio rekordų, bet ir kaip niekada daug nusižudžiusių ar bandžiusių nusižudyti tautiečių atvejų! gijos skyriuje. Tad kokia gi dabar tikroji padėtis šioje srityje? To pasiteiravome ilgametės Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Toksikologijos skyriaus gydytojos psichiatrės Julijos Grebelienės.
- Negaliu tvirtinti, jog tai labai karšto oro įtaka, tačiau liepos mėnuo bandžiusiųjų nusižudyti skaičiumi kone dvigubai prašoko pernykščių metų tą patį laikotarpį, taip pat ir ankstesnius šių metų mėnesius. Kiekvieną dieną į skyrių atvežama po kelis nelaimėlius, grėsmingai daugėja ir bandančių nusižudyti vaikų. Tiesa, pas mus patenka tik vyresni nei 16 metų vaikai - jaunesni vežami į Antakalnio vaikų ligoninę.
- Manoma, jog kai kurie jaunuoliai tik imituoja norį nusižudyti - iš tikrųjų tokiu būdu bando atkreipti į save kitų dėmesį, kai kurie - savotiškai išgarsėti. Turiu omenyje kaunietį vaikiną, bandžiusį nušokti nuo tilto, taip pat klaipėdietę mergaitę, dėl nelaimingos meilės planavusią šokti nuo daugiaaukščio stogo. Abu šie atvejai buvo net po keletą kartų parodyti per televiziją. Kaip manote, ar tai nebus meškos paslauga potencialiems savižudžiams - ir aš, girdi, taip padarysiu: išgarsėsiu, per televiziją parodys!
- Iš tiesų, neretai pasitaiko savižudybe bandančiųjų manipuliuoti. Manau, kad paminėtieji jaunuoliai nenorėjo gyventi, bet dar nenorėjo ir mirti. Tokių situacijų rodymas per televiziją, nušvietimas spaudoje, mano nuomone, nėra blogai - paprastai bandoma mėgdžioti įžymybių pasitraukimo iš gyvenimo būdus. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitką. Kas tuos reportažus matė, galėjo įsitikinti, kaip gerai dirba atvykę pareigūnai, kad pasiryžusį nusižudyti jauną žmogų nuo šio žingsnio atitolintų, atkalbėtų. Tam reikalingas geras psichologinis pasiruošimas - ne kiekvienas galėtų kritinėje situacijoje išlikti ramus, nesutrikti.
- Ar ilgametėje jūsų darbo praktikoje pasitaikė atvejų, kai iš mirties vargais negalais išvaduotas savižudis lieka... nepatenkintas?
- Žinoma! Ir dar kiek tokių pasitaiko! Žmogus atgauna sąmonę, susivokia, kur esąs, kas jam nutikę, tačiau atsisako bendrauti su jį prižiūrinčiu medicinos personalu, pyksta ant viso pasaulio. Atskubėjusiam padėti psichologiškai sustiprėti psichiatrui toks neretai išdrožia: "Aš neprašiau, kad išgelbėtų. Tai mano asmeninis reikalas". Yra buvę atvejų, kai tokie asmenys po kurio laiko dėl tų pačių priežasčių vėl atsidūrė Toksikologijos skyriuje... Tačiau didžioji dalis išgelbėtų vyrų, moterų ar vaikų medikams lieka dėkingi ir niekaip negali atsistebėti, kas tuo metu jiems "užėję", kad taip neapgalvotai pasielgę.
Kalbino Virginija GRIGALIŪNIENĖ
