Geriausi, bet be karūnų
Tradiciniu tapusiame geriausių šalies Viešosios policijos pareigūnų konkurse, kuris vyko Vilniuje, iš 30 valdininkų pačiu geriausiu pripažintas Marijampolės policijos komisariato (PK) Savivaldybių policijos inspektorius Raimundas Antanavičius (30 m.). Iš tiek pat dalyvių geriausio policininko titulą iškovojo taip pat Marijampolės PK Viešosios policijos Patrulinės tarnybos kuopos mobilaus būrio viršila Kastytis Kaminskas (31 m.). Tuoj po konkurso kalbėjomės su jo nugalėtojais.
- Merginos ir moterys jau pripratino žiūrovus prie kasmetinių "masių" ir "misikių" rinkimų. Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo išrinkti policijos "misteriai"?
Kastytis Kaminskas:
- Šis konkursas, beje, visai nepanašus į "misių", vyko trimis etapais - rajone, apskrities ir respublikos mastu. Pastarajame dalyvavo po šešis atstovus iš kiekvienos apskrities. Galutinis etapas nervukus ir emocijas "krutino" visą vieną dieną. Abiejose (valdininkų ir policininkų) grupėse reikėjo išlaikyti 30 klausimų teorijos testą. Čia užduotys buvo pateiktos iš tarnybos patirties, iš mūsų darbą reglamentuojančių dokumentų. Kiek žinau, padariau keturias klaidas, tačiau tapau nugalėtoju. Raimundui savoje grupėje pasisekė panašiai. Kitas testas buvo fizinis - kovinis. Abiejų grupių dalyviams reikėjo atskleisti savo duomenis bėgant kliūčių ruožą, manevruojant automobiliu ir šaudant į taikinį. Pastaroji rungtis - tikras sėkmės išbandymas žinant, kiek teturime galimybių pašaudyti. Taip išėjo, kad mūsų su Raimundu pasiekti rezultatai atskirose grupėse buvo geriausi. Beje, Raimundas šiame konkurse dalyvavo visus ketverius metus iš eilės - nuo 1999-ųjų. Absoliučiu nugalėtoju šalies mastu jis tapo jau antrą kartą (pirmą - 2000 metais). Manau, jeigu visas tas pačias užduotis būtume atlikę tik mes dviese, varžydamiesi tarpusavyje, tokią dvikovą bent jau šiemet būtų laimėjęs Raimundas.
- Ar dabar jau vaikščiosite užrietę nosis ir pačius juodžiausius darbus pavesite atlikti ne tokiems šauniems kolegoms?
Raimundas Antanavičius:
- Neslėpsiu - tikrai smagu grįžti į darbą nugalėtoju, o ne autsaideriu, tačiau jokių apie privilegijas liudijančių ordinų ar emblemų ant kaktos mums niekas nepriklijavo. Buvo konkursas - dalyvavome. Be jokios prievartos, jausdami atsakomybę. Žinoma, turbūt kiekvienas dalyvaujantysis turi slaptą svajonę laimėti, tačiau pralaimėti juk irgi reikia mokėti. Manau, kiekvienas toks konkursas - tai ne tik tvirtos dalykinės žinios ir geras fizinis pasirengimas. Rimtas "pagalbininkas" - sėkmė. Ji šįkart man buvo palanki. Bet tai nereiškia, kad užsidėjau karūną. Man paprasčiausiai smagu pasigalynėti, pasportuoti, galų gale - nušluostyti nosį kolegoms iš didžiausiųjų miestų.
Kastytis:
- Aš taip pat esu labai patenkintas, tačiau nesijaučiu privilegijuotas. Pergalės skonį žinau nuo mokyklos laikų - jėgas esu bandęs daugelyje sporto šakų, septynerius metus intensyviai lankiau jojimą. Žinot, kaip su tais laimėtojais būna - vieni pavydi, kiti replikas laido. Na, kol kas, po konkurso grįžus į darbą pirmąją dieną, visi tik sveikina - rodos, tai daro nuoširdžiai. Visi supranta: jeigu vyksta konkursas - yra ir jo laimėtojai.
- Kuo gi buvote apdovanoti ir kaip į jūsų sėkmę reagavo šeimos nariai? Ar nebus taip, kad taip aukštai įvertinti pakelsite sparnus - paliksite skurstančią šiandienos policiją?
Kastytis:
- Gautu televizoriumi "LG" ir mikrobangų krosnele labiausiai džiaugiasi abi mano mažametės dukros. Įteikta vieno atlyginimo dydžio premija (patikėkite, pavydo jausmo ji neturėtų sukelti!) tiesiog papildė kasdieninį šeimos biudžetą. Darbo policijoje (bent jau šiandienos nuotaikomis) nežadu palikti. Žinokit, jis irgi turi savų privalumų - budėdamas visą parą nebūni ilgesnį laiką namuose, tai ir šeimyninių barnių mažiau.
Raimundas:
- Nors televizorių namuose dabar turime jau ne vieną, dovanoto daikto tikrai neperdovanosiu ir neparduosiu - ir jis, ir krosnelė ras nuolatines vietas mūsų namuose. Bene labiausiai mano sėkme džiaugiasi ikimokyklinukas sūnus. Jis sako: "Tėtė bėgo, bėgo ir - televizorius". Gautą premiją turbūt atidėsiu mokslams - šiemet įstojau į Teisės universitetą. Viliuosi, kad tai ne paskutinė mano pergalė šiame konkurse - iš policijos bėgti kol kas nežadu, tad greičiausiai bandysiu dalyvauti ir kitais metais. Na, o jeigu jau kas pasiūlytų geriau apmokamą darbą, tikriausiai išeičiau. Žinau tik viena - pas "žulikus" dirbti neisiu niekada net ir geriausiomis sąlygomis.
