Visuomenei įdomūs tik "susitepę" policininkai
Inspektorių darbe žada pakeisti dukra
Marijampolės savivaldybių policijos nuovados vadovė Daiva Macijauskaitė įsitikinusi, kad įvairiais skandalais žiniasklaidininkų nuolat maitinama visuomenė dažnai net nesužino apie daugybę gerų darbų. Štai Liudvinavo apylinkės inspektorius Donatas Merkevičius, neseniai į vieną kaimo sodybą užsukęs visai kitais reikalais, užkirto kelią gaisrui, kuris įsiplieskęs galėjo palikti be pastogės net dvi šeimas. "Akistata" pakalbino gaisrininku ir elektriku netikėtai padirbėjusį inspektorių, su kuriuo net pati komisarė inspektorė, jos teigimu, tikrai drąsiai eitų į žvalgybą.
- Gal esate krimtęs elektrikų mokslus, kad taip drąsiai plikomis rankomis puolėte prie dūmus skleidusios elektros paskirstymo dėžutės?
- Net neabejoju, kad bet kuris kitas mano kolega būtų daręs tą patį. Nors apie elektrą išmanau tik tiek, kiek dauguma šeimos vyrų, tvarkančių namų ūkį, virš metalinės elektros paskirstymo dėžutės susidaręs rūkelis aiškiai liudijo, kad dūmija tikrai ne kepami blynai. Tai pastebėjau su kolega užsukęs į vieną seną medinį dviejų galų namą Putriškių kaime, kur užėjome tik šio to pasiklausti. Namuose tuo metu buvo garbaus amžiaus senukas ir dvi jaunesnės moterys. Susidomėjus dūminančia elektra jie tvirtino, esą garų ir dūmų prisikaupė nuo ką tik virusių puodų. Aišku, galėjome ir išeiti, tačiau izoliacijos kvapas privertė sustoti. Pabandžiau išsukti saugiklius, tačiau mane papurtė elektros srovė. "Kratė" net ir sudrėkę namo sienojai. Vis dėlto man pavyko saugiai nukirpti elektros laidus ir pašalinti grėsmę. Gerai, kad likimas kaip tik tuo momentu mus nuvedė į tą sodybą. Manau, kad dėl netvarkingos elektros instaliacijos kilusį gaisrą greitai būtų užgesinę netoliese savo būstinę turintys ugniagesiai, tačiau džiaugiuosi, kad jų neprireikė. Tik dabar pagalvoju, kad toji rizika ir man, ne specialistui, galėjo baigtis liūdnai. O gal tik nuo kėdės elektros srovė būtų nuvertusi?
- Žinoma, tokiais atvejais sulaukiate piliečių, nuo kurių nuvijote nelaimę, padėkos, gal žmonės net pakviečia pasivaišinti?
- O, tokių atvejų, galima sakyti, nebūna... Per dvidešimt savo darbo metų daugiau prisiklausiau juodinančių epitetų - įpykusių, policijoje tik priešus matančių žmonių buvau "apdėtas" visokiais organais, atleistas iš tarnybos šimtus kartų, tūkstančius - pažemintas joje! Jau nekalbu apie grasinimus, kurių tekę prisiklausyti. Žinote, mane piktina, kad neretai ir žurnalistai padeda visuomenei išlaikyti sukurtą blogo, niekam tikusio policininko įvaizdį ir toliau jį tokį kuria.
- Nors jums dar vos per keturiasdešimt, tačiau pagal darbo stažą jau galite išeiti į pensiją. Ar gerai, kad tokia šalies politika - jauni pareigūnai išeina į užtarnautą poilsį?
- Ačiū, kad nepavadinote nuvarytais arkliais, kuriuos reikia nušauti... Jaunam išeiti į pensiją yra iš dalies gerai tik pačiam policininkui - dar nepervargęs, neišsekintas darbo parų, bemiegių naktų. Dar gali atiduoti skolą šeimai, padarytą aktyvaus ir suplanuoti neįmanomo darbo metais. Kita vertus - kur ir ko išėjusiam jaunam pensininkui griebtis: nei į naujus mokslus kibsi, nei kokioj įmonėj būsi labai jau reikalingas, kai "užkabinęs" penktąją dešimtį. O visuomenei į pensiją išleistas keturiasdešimtmetis pareigūnas - tikrai nuostolis, netgi savotiška netektis. Juk žmogus dar gana jaunas, pajėgus dirbti, prikaupęs patirties ir informacijos, taip reikalingos teisėsaugoje. Kol palankūs įstatymai, į pensiją neinu, nors labai norėtųsi turėti daugiau laiko pamedžioti, pažvejoti, pagrybauti, prie jaunystės pomėgio - bitininkystės - kuo daugiau prisiliesti. O ir negaliu išeiti iš policijos per anksti, nes viena iš dukterų, penkiolikmetė, manęs prašė jai palaikyti savo vietą! Žinoma, juokai juokais, tačiau ką gali žinoti...
- Sėkmės jums laukiant savęs vertos pamainos! Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Irena ZUBRICKIENĖ
Algirdo ASIPAUSKO nuotrauka:
- Donatas Merkevičius (nusiųsta lapkričio 10 d.)
