Vilniaus miesto gyventojai susiduria su panašiomis būsto ir gyvenamosios aplinkos problemomis, kaip ir kiti Europos miestai. Kaip ir daugelis kitų miestų, svarbiausiomis būsto problemomis, turinčiomis neigiamos įtakos sveikatai, vilniečiai įvardina triukšmą, taip pat nepakankamą patalpų šildymą, oro kokybę būste. Apie 40 proc. sostinės gyventojų savo būstą vertina gerai arba labai gerai.
98 proc. vilniečių, jei būtų priversti išsikelti iš dabartinio būsto, vėl pasirinktų gyventi Vilniuje.
Tokias išvadas šiandien pateikė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro patarėjas Xavier Bonnefoy, pristatęs PSO projekto „Būstas ir sveikata“ 2002 m. tyrimo Vilniuje rezultatus.
Vilniuje projekto „Būstas ir sveikata“ tyrimai buvo atlikti 2002 metų gruodžio 1 – 15 dienomis. Buvo tiriami visų tipų gyvenamieji namai. Tyrime dalyvavo 685 namų valdos, informacija apie sveikatą surinkta iš 1793 gyventojų.
Dominuojantys pastatų tipai sostinėje yra stambiaplokščiai ir kiti daugiabučiai namai. Tyrimo metu nustatyta, kad gyvenamųjų namų fondas yra gana senas – 60,9 proc. pastatų yra 23 metų ir senesni. Viena iš didžiausių problemų, kuriomis skundėsi vilniečiai, yra triukšmas – šią problemą įvardino 68,1 proc. namų ūkių. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transporto eismo, prie namų esančių automobilių stovėjimo aikštelių, kaimynų keliamas triukšmas.
Apie 60 proc. Vilniaus gyventojų nepatenkinti per žema oro temperatūra savo būstuose žiemą. Daugiau kaip 80 proc. namų ūkių patys negali reguliuoti šildymo sistemų.
Beveik pusė namų ūkių nepatenkinti oro kokybe būste. Dažniausi nusiskundimai – dulkės, išorės oro tarša, oro sausumas. Vėdinimo sistemos būstuose dažnai yra nepakankamos ir nereguliuojamos. Dalis gyventojų skundėsi dėl tarakonų ir pelių būstuose, vandentiekio ir kanalizacijos trūkumo miesto pakraščiuose.
