Ieva Žutautaitė - Ne, negali būti, taip sūnus tikrai negalėtų, - jaudindamasi garsiai svarstė Jonavos rajono Satkūnų kaime gyvenanti Lidija Zajančkauskienė. - Kriminalistai, matyt, primušė, tai kas jam beliko - tik prisipažinti!
- Tik jau ne mano Vladukas - jis buvo toks geras ir ramus, - Lidijai atitarė Vanda Geišaitė.
Du geri draugai - Lidijos ir Rimanto Zajančkauskų sūnus Denisas Zajančkauskas (22 m.) bei jau minėtos Vandos Geišaitės ir Vladislavo Zinevičiaus nesantuokinis sūnus Vladislavas Zinevičius (18 metų jam suėjo vasario 7 dieną) - įtariami praėjusią savaitę, šv. Valentino dienos vakarą, žiauriai susidoroję su kaimynais Jonu (76 m.) bei Antanina (74 m.) Brasiūnais ir šių giminaičiu Albinu Bankausku (60 m.) - juos mirtinai užkapoję metaliniu kuolu, subadę peiliais ir apiplėšę. "Akistatos" turima informacija, areštinėje atsidūrę anksčiau neteisti, su pareigūnais reikalų neturėję satkūniškiai jau prisipažino padarę šį sunkų nusikaltimą. Žurnalistė gavo neoficialios informacijos, kad V. Zinevičius ir D. Zajančkauskas neturėjo tikslo Brasiūnus ir jų giminaitį nužudyti - ketino tik atimti iš jų turimus pinigus; šeimininkams plėšikus atpažinus, prisiėjo sunaikinti visus įkalčius... Jau žinomas ir banditų grobio dydis - 170 litų...
Kaip jau rašėme, Joną bei Antaniną Brasiūnus ir Antaninos sesers sūnų Albiną Bankauską negyvus aptiko giminaičiai, praėjusio šeštadienio vakarą užsukę jų aplankyti. Svečiai jau kieme pamatė keistus, šiurpą keliančius reginius: snieguotas takelis buvo nutaškytas krauju, patvoryje mėtėsi peilis kruvinais ašmenimis... Namo prieangyje tysojo Albino Bankausko lavonas (kūnas buvo žiauriai subadytas, galva suknežinta), o kambaryje - irgi ne ką mažiau sumuštų abiejų Brasiūnų kūnai. Išverstos spintos ir kiti padėjimai tarsi sufleravo, kad žudikai kažko ieškojo. Nors nužudytosios A. Brasiūnienės piniginėje buvo rasti keli litai, o kitoje vietoje - didesnė turėtų santaupų suma, vėliau paaiškėjo, kad plėšikai tesurado mažiau nei 200 litų. Gal būtų kuitęsi tol, kol būtų radę daugiau (Brasiūnų šeima aplinkiniams buvo žinoma kaip negirtaujanti, darbšti ir tvarkinga), tačiau įsibrovėliai, matyt, kažko pabūgo ir nusprendė pasitenkinti nedideliu grobiu, ilgiau sodyboje neužsibūti...
Nors įtariamųjų tyčiniu nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis artimieji dievagojosi, kad jų sūnūs tą patį vakarą, 17 valandą 30 minučių, pravažiuojančiu autobusu išsiruošė vykti į Šilus pas drauges švęsti šv. Valentino dienos ir sugrįžo namo jau po paros, tik kitą vakarą, yra duomenų, kad draugužiai į Šilus nukako jau įvykdę šiurpų nusikaltimą. Ar tam buvo ruoštasi iš anksto, ar sumanyta spontaniškai, ar banditėliai į nusižiūrėtąją sodybą nešėsi kokių nors įrankių, ar juos surado vietoje, dar tikslinama. Aiškinamasi ir tai, ar baisus nusikaltimas buvo padarytas blaiviu protu, ar kvaištelėjus nuo degtinės...
Baisiausia turbūt tai, jog Vladislovas Zinevičius ir Denisas Zajančkauskas Brasiūnams buvo gerai pažįstami, nes artimai bendravo su dažnai pas senelius atvykstančiu jų anūku Mariumi Lisovu - kaunietės Monikos Lisovienės sūnumi. Kaimo gyventojai šią trijulę dažnai matydavo kartu vaikštinėjančią, žaidžiančią krepšinį ar dirbančią ūkio darbus...
Kai kaime pasklido kalbos apie įvykdytą trigubą žmogžudystę, Vladislovas Zinevičius, kaip "Akistatai" patvirtino jo motina, ilgai negalėjo tuo atsistebėti ir garsiai svarstė, kieno tai galėtų būti darbas. O laidotuvių dieną kartu su bendravardžiu tėvu velioniams iškasė kapo duobę...
Po laidotuvių pareigūnai pirmiausia apsilankė pas Zajančkauskus. Šilų apylinkės įgaliotinis Antanas Širvinskas ir jo kolegos iš rajono PK paprašė, kad Denisas važiuotų pasišnekėti. Ką šis bernelis pareigūnams papasakojo, kol kas paslaptis. Tačiau aišku tai, jog po ilgai trukusio pokalbio, gilią naktį, pareigūnų ekipažas nušvilpė pas Vladislovą Zinevičių. Vaikiną rado miegantį. Kaip prisiminė sesuo, brolis labai nustebo, kai pamatė policijos pareigūnus, tačiau nė kiek nesutriko. Jis mielai sutiko su jais pabendrauti ir garantavo nesąs "pridėjęs nė piršto". Tiesa, namiškiai taip ir nustėro, kai prieš sėdant į tarnybinį automobilį Vladislavas buvo surakintas antrankiais...
Po kelių valandų ir pas Zajančkauskus, ir Vladislavo Zinevičiaus namuose buvo atliktos kratos. Artimųjų žodžiais, pareigūnai nieko įtartina neaptiko - tik paėmė ištyrimui abiejų jaunuolių drabužius, kai kuriuos daiktus.
Sužinoję, kad abu vaikinai jau prisipažino padarę baisų nusikaltimą, kiti Satkūnų gyventojai irgi tvirtino negalį tuo patikėti. Abu sulaikytieji, girdi, buvo tokie ramučiai, silpnučiai, lėtoko būdo... D. Zajančkauskas mokėsi Jonavos politechnikos mokykloje suvirintojo profesijos, o jo draugas Vladislovas Zinevičius baigęs Statybininkų mokyklą niekur neįsidarbino, tik užsiregistravo Darbo biržoje, prireikus padėdavo Miškų ūkio darbininkams. Pasak aplinkinių, Vladislovas buvo "kažkoks kitoks nei visi", dėl to turėjo ne vieną ne itin gražiai skambančią pravardę. Tėvo žodžiais, Vladislovas Zinevičius buvo sveikas, tačiau armijoje netarnavo ("pavyko išsisukti"). Išgirdęs, kad abu sulaikytus vyrukus ruošiamasi suimti ilgam laikui, Vladislovas Zinevičius prokurorės nedrąsiai pasiteiravo, ar sūnus areštinėje gaunąs valgyti, ar jam ko nors netrūksta...
Už tyčinį dviejų ar daugiau žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (apiplėšimo tikslu) LR baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
P. S. Pareigūnai laukuose jau aptiko metalinį kuolą (skirtą karvėms perkelti, tačiau be grandinės), kuriuo, kaip įtariama, naudojosi Brasiūnų ir A. Bankausko žudikai, o vėliau nurodė, kurioje vietoje numetė...
