Irena ZUBRICKIENĖ
Kalvarijos mieste (Marijampolės apskritis) orgijas susiorganizavusių jaunuolių padariniai itin skaudūs - pirmiausia į teisėsaugininkus kreipėsi 23 metų kalvarijietė Roma (vardas pakeistas), skųsdamasi, kad ją išniekino septyni iš matymo pažįstami vaikinai, o kitos dienos pavakarę vieną iš įtariamųjų - Ruslaną S. (25 m.) - žmona aptiko pasikorusį gyvenamosios sodybos ūkiniame pastate.
Kompanija buvo gausi
Devynių klasių išsilavinimą turinti Roma tą vakarą su šešiolikmete drauge susiruošė į parduotuvę. Pakeliui merginos sutiko du vaikinus, kurie paneles užkalbino. Anot Romos, vienas iš vaikinų buvo jai gana artimai pažįstamas - anksčiau susitikę ir išgerdavo kartu, ir pasimylėdavo. Taigi vaikinams pasiūlius kartu praleisti laiką, merginos nesispyriojo. Ketvertukas susimetė į bendro pažįstamojo butą, kur išgėrė du tradicinius butelius degtinės ir du didelius butelius alaus. Šešiolikmetė beveik negėrė, tad likusieji kompanijos dalyviai gerokai apkaušo. Bene po valandos Ruslanas, vos prieš pusmetį savo šeimą sukūręs vyras, pakvietė merginas persikelti į netoliese atskirai gyvenančio draugo Vytauto S. (24 m.) butą. Čia susidarė gausesnė kompanija - buvo jau septyni 14-25 metų vaikinai ir tos pačios dvi merginos. Ir progos būta nemenkos - prieš dieną į laisvę iš kolonijos sugrįžo Vytauto brolis Dainius S. (21 m.)! Netrukus nepilnametė, galbūt pajutusi nuobodulį, o galbūt prižadėjusi tėvams pareiti į namus iki vidurnakčio, lėbautojus paliko. Su paaugliais ir vyrais svetimame bute liko tik Roma.
Orgijos ir jų pasekmės
Merginos teigimu, naktį visi gėrė toliau, tik ji stiklelio atsisakė, nes jautėsi svaigtelėjusi. Netrukus vienas kompanijos dalyvių - Evaldas - pradėjo Romą merginti. Iš pradžių atrodė, kad vaikinas juokauja, bet tuoj pat jis tapo agresyvesnis ir vis labiau valdomas aistros. Nusivedęs tam paprieštaravusią vienintelę kompanijos merginą atokiau nuo draugų Evaldas ją išniekino. Kai Roma priešinosi, vaikinas "užgesino" ją smūgiu per veidą. Merginos teigimu, tuomet ji patyrusi tikrą košmarą.
- Neprisimenu, kas mane nurengė, kas po Evaldo buvo antras, kas atėjo trečias ir taip toliau, tik žinau, kad visą naktį jie visi mane niekino įvairiais būdais, - vėliau teisėsaugininkams pasakojo Roma. - Jie buvo užgesinę šviesą, tačiau retkarčiais pasišviesdavo žibintu. Mane turbūt paveikė išgertas alkoholis, nes atmintis dabar tarsi trūkinėtų. Prašiau šešiolikmečio Ramūno, kad mane paleistų, tačiau jis sakė negalįs to padaryti dėl draugų. Vieną kartą bandžiau pabėgti ir net per langą iššokti (butas yra pirmajame aukšte - I. Z.), tačiau mane sugavo. Kai kurie vaikinai, niekindami mane, naudojo prezervatyvus, tačiau daugiau šaipydamiesi ir tyčiodamiesi, o ne apsisaugojimo tikslu.
Orgijos, vykusios ir ant lovos, ir ant grindų, Romos teigimu, truko visą naktį. Per tą laiką vieni vaikinai "darbavosi", kiti snūduriavo, bet netrukus esą tuoj pakildavo ir vėl tyčiodavosi iš vienintelės savo kompanijos merginos. Ankstyvą rytą, apie penktą valandą, Roma vėl pasiprašė išleidžiama į namus. Kai kurie kompanijos dalyviai taip pat jau skirstėsi. Vienas vaikinas, tarsi demonstruotų nepagarbą panelei ar pasibjaurėjimą, sugriebęs išmetė jos drabužius į koridorių. Įsispyrusi į savo batus ir apsigaubusi striuke Roma itin šaltą žiemos rytą patraukė ne į namus, o į Kalvarijos policijos komisariatą. Pusnuogė mergina, tik policijoje apsimovusi rankoje atsineštas kelnes ir apsivilkusi megztinį, nustebino gana ramiai tą naktį dirbusius budėtojus. Netrukus buvo suieškoti bei surinkti ir Romos išvardinti jos skriaudėjai.
Kilpa - vienintelė išeitis?
Šios istorijos baigtis paaiškės tik po to, kai savo išvadas pateiks teismo medicinos ekspertas, kuris merginą apžiūrėjo tuoj po skundo. Įvykį pradėjusių tirti pareigūnų teigimu, ant merginos veido jie pastebėjo tarsi mėlynę. Apklausti vaikinai neneigė mylėjęsi su Roma, tačiau tvirtino tai darę be jokios prievartos. Jie aiškino, jog buvo labai girti ir daug ko nebeatsimena. Deja, ryte nustatinėjant jų galimą girtumą, visi, išskyrus Dainių S. ir Ruslaną S., buvo visiškai blaivūs, o šiems nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis. Vadinasi, teisindamiesi darbavęsi paveikti alkoholio, vaikinai greičiausiai neįtikins nei savo artimųjų, nei teisėsaugininkų.
Visi sulaikyti vaikinai, Kalvarijos policijos darbuotojų teigimu, teisėsaugininkams žinomi - vagys, chuliganai, bene visi teisti. Po apklausos jie buvo išleisti į namus. Kitos dienos vakarą policiją pasiekė žinia, kad, būdamas savo namuose, gyvenimą kilpoje užbaigė orgijose dalyvavęs Ruslanas S., pastaruoju metu gyvenęs su žmona ir seserimi, su kuriomis buvo nutaręs gyventi "be jokių kabliukų" ir niekada negrįžti į "zoną", kurios gyvenimo jau buvo ragavęs.
Lemtingąją popietę Ruslanas, kaip dabar tapo aišku, kamuojamas po linksmybių nakties jį apsėdusių tamsių minčių, susiruošė namuose pakapoti malkų. Tuo metu jo sesuo ir kūdikio besilaukianti žmona, likusios kambaryje, prigulė atsipūsti. Ruslanas lauke užtruko per ilgai, tačiau niekas iš namiškių neįtarė, kad namų link artinasi tragedija. Pavakare pakilusi ir į lauko tualetą susiruošusi Ruslano žmona kailinių kišenėje užčiuopė popieriaus skiautę. Moteris pamatė, jog tai Ruslano paskubomis rašytas laiškas. "Manęs jau nėra", "juk žadėjau niekada negrįžti į kalėjimą", "jie galės džiaugtis" - perbėgo akimis laišką ir jo nuotrupas greitai įsiminė jaunutė moteris. Tuo metu Ruslano ieškojo ir užėję kaimynai. Įtardami, kad galėjo atsitikti nepataisoma bėda, visi puolė atsisveikinimo laišką palikusio vyro pėdomis. Nelaimėlio kūnas kabojo kilpoje ūkiniame pastate. Pagalba jam buvo jau nereikalinga. Kelis kartus už vagystes, turto prievartavimą teistas ir "zonos" gyvenimą pažinęs jaunas vyras, pastaruoju metu ir apkaltintas, ir įtartas dėl dar kelių naujų nusikaltimų, pakibus grėsmei būti apkaltintam dar ir dėl grupinio išžaginimo (beje, šį įvykį pradėję tirti pareigūnai minėjo, jog Ruslanas nebuvo nei pats kalčiausias, nei pats įžūliausias "Romos istorijoje"), palūžo - pakelti ranką prieš save jam pasirodė lengviau nei dar kartą pasiryžti keleriems nelaisvės metams.
