Jovita Oženeckienė
Kėdainiuose esančios Kosmonautų gatvės penktuoju numeriu pažymėto namo gyventojus pribloškė netikėta žinia, jog savo namuose dėl durtinės žaizdos kirkšnyje mirė kaimynas Jonas Čiukas (55 m.).
Sekmadienį, apie 11 valandą, žmonės išgirdo Vandos klyksmą. Šaukdama ne savu balsu ji išpuolė pro duris ir basa pasileido pas kaimynus kviesti greitosios pagalbos. Nepaprastai išsigandusi, rankomis spausdama galvą moteris vis kartojo, kad Jonui blogai. Buvo aišku, jog atsitiko kažkas baisaus, nes taip susijaudinusios V. Čiukienės niekam iki tol dar neteko matyti. Po kiek laiko grįžusi ji bejėgiškai blaškėsi po kiemą laukdama atvykstančių medikų. Deja, jų pagalbos J. Čiukui nebeprireikė - vyriškis buvo miręs. Tačiau greitosios pagalbos gydytoja pasirūpino, kad sielvarto palaužtai mirusiojo žmonai būtų suleista raminamųjų. Matydama nepaprastai susijaudinusią moterį, medikė paprašė žmonių saugoti, kad ši ko nors nepasidarytų... Kraujais paplūdusį tėvą dar spėjo pamatyti namo parskubėjęs (jį parvežė policininkai) sūnus Arvydas (23 m.). Pripuolęs dar bandė jį pakelti, tačiau galutinai suvokęs, jog tėvas nebegyvas, nesusivaldė - iš lūpų išsiveržė rauda... Tėvo ką tik netekęs vaikinas patyrė šoką, todėl dabar greitąją pagalbą teko kviesti jam.
Sutuoktiniai Čiukai į Kosmonautų gatvę atsikėlė prieš dvejus metus. Be jų, mediniame name pastaruoju metu gyveno dar keturios šeimos. Šis tragiškas įvykis didžiulę kaimynų nuostabą sukėlė pirmiausia todėl, kad visi Čiukų šeimą laikė vos ne idealia - sutuoktiniai gražiai sutarė, maloniai bendravo, atrodė, jog niekada nebuvo susipykę. Nors šeimos pajamos buvo gana kuklios (Vanda dirbo Kėdainių ligoninės Kardiologiniame skyriuje slauge, Jonas - butų ūkio tarnyboje suvirintoju), dėl pinigų stygiaus konfliktų nekildavo. Bent jau taip manė kaimynai. J. Čiukas buvo ne tik labai geras žmogus aplinkiniams ir itin dėmesingas savo žmonai. Kai pernai sunkiai susirgusi Vanda atsigulė į ligoninę, Jonas ją lankydavo net po du kartus per dieną - ryte ir vakare, nešdavo paties pagamintą maistą. Panašiai apie tėvus pasakojo ir savo šeimą sukūrusi, šiuo metu Kaune gyvenanti 29 metų dukra Jūratė K. Tiesa, jauna moteris vis dėlto pripažino, jog tėvai neišvengdavo konfliktų, bet apie tai, nežinojo net artimiausi giminės. Jie stengėsi nekelti viešumon iškilusių nesutarimų. Ši tragedija atnešė didelį skausmą ne tik sūnui ir dukrai, bet ir vieninteliam anūkėliui - Jūratės sūneliui Deividui. Anūką seneliai labai mylėjo, tiesiog lepino. Visą vasarą praleidęs pas senelius, berniukas tik prieš savaitę grįžo į Kauną. Dabar nežinia, kada vaikas pasimatys su močiute. Kėdainių rajone gyvenanti J. Čiuko motina jau peržengusi 80 metų slenkstį, labai skaudžiai išgyvena sūnaus netektį. Ji anūkei guodėsi kažin ar atlaikysianti, kuomet išvysianti karste gulintį sūnų. Jūratė tvirtai įsitikinusi, jog motina negalėjo tyčia mirtinai sužaloti tėvo - greičiausiai tai buvo nelaimingas atsitikimas arba ji buvo priversta gintis...
