Irena ZUBRICKIENĖ
- Sutiksiu su visomis užbaigto tyrimo išvadomis, bet tyrimas turi būti pilnas, objektyvus ir visapusiškas, kad neliktų nė mažiausios abejonės. Per dvejus metus jis skęsta tik melo purve, o man reikalinga šventa, švari tiesa - kitaip nenurimsiu, - kategoriškai teigė marijampolietė Vera Trečiokienė (51 m.), prieš dvejus metus netekusi sūnaus Mindaugo (18 m.), kuris žuvo per avariją. - Jeigu automobilį, kuris nusinešė mano sūnaus gyvybę, būtų vairavęs ne policininkas (angelas sargas!), jau seniai tyliai gyvenčiau vien su savo skausmu.
Dvejonės teikia jėgų kovoti
Vera Trečiokienė - viena iš tų motinų, kurios, netekusios savo vaiko, negali patikėti pirmąja teisėsaugininkų peršama versija, atlieka savo tyrimą ir pastebi daugybę dėmių pareigūnų darbe. V. Trečiokienė įsitikinusi, kad jos sūnaus žūties tyrimą atliekantys pareigūnai manė greitai padėsiantys tašką ir paskelbsiantys, jog automobilį vairavęs policininkas visiškai nekaltas. Anot Veros, Marijampolės prokuratūros prokuroras Vitalijus Krivičius, daugiau nei metus nereagavęs į žuvusiojo motinos prašymus, pastabas ir patarimus (esą tai nereikšminga tyrimui), "dirba užgesusiomis akimis" ir net sutrinka koridoriuje susitikęs V. Trečiokienę. Tokių susitikimų bus dar daug, nes ir Kauno apygardos prokuratūros vadovas Kęstutis Betingis, susipažinęs su V. Trečiokienės skundais, ir Marijampolės rajono apylinkės teismas savo sprendimais "palaimino" tolesnio eismo nelaimės tyrimo veiksmus.
- Negaliu gyventi ramiai, kol nepadaryta viskas iki galo ir nepašalinti mįslingo tyrimo faktai, - prisipažino V. Trečiokienė, jau dvejus metus negailinti nei laiko, nei pinigų nuolatinėms kelionėms į Vilnių ir Kauną konsultuojantis su advokatais, skundžiantis aukštesnių instancijų vadovams, šalies generaliniam komisarui, net Lietuvos prezidentui. - Dabar laukiu naujo susitikimo su ponu Betingiu, kur kalbėsiu apie būtinybę atlikti sūnaus kūno ekshumaciją.
Anot ponios Veros, skundus "pavarčiusių" pareigūnų užuojautos jai negana - jai reikia tiesos. Nors kelias iki jos būtų labai ilgas, Vera sakė jėgų užteksianti - būtent nepasiektas tikslas ir suteikia sveikatos, pakiša išganingų minčių.
Skausmas pagimdė keršto jausmą
Verai Trečiokienei keistai atrodo, kad marijampolietis policininkas Renatas Jasaitis (32 m.), vairavęs automobilį per pražūtingą avariją, po įvykio nė vienai dienai nebuvo nušalintas nuo tarnybos. Maža to, net nepasibaigus painaus įvykio tyrimui, šiemet Policijos dienos proga R. Jasaitis buvo pamalonintas savo vadovų dėmesiu - buvusiam Viešosios policijos patruliui suteiktas vyresniojo policininko laipsnis.
- Jam, kaip žmogui, aš nelinkiu nieko blogo, - sakė V. Trečiokienė. - Bet kaip policininkas jis yra kaltas, apsimelavęs, vengiantis atsakomybės, todėl ir įrašiau šiurpius žodžius sūnaus paminkle. Žinokite, man dėl to net palengvėjo.
Tie žodžiai paminkle, atkreipiantys ne vieno praeivio dėmesį, tokie: "Mindaugėli, kada žmogus kaltas ir gailisi, jį galima suprasti, bet... Linkiu policininkui, kuris atėmė tau gyvybę, kad likimas jam būtų negailestingas ir žiaurus". Tragediją išduodantis užrašas. Beje, ir pats paminklas naujausiose Marijampolės kapinėse, ženklinantis M. Trečioko amžinojo poilsio vietą, yra išsiskiriantis iš kitų. Aštuoniolikmečio atminimui skirtas akmuo yra aukščiausias, jame iškalta spalvota Mindaugo nuotrauka. Abipus šio akmens primontuoti akmens luitai su šiuo metu gyvų Mindaugo tėvų - Veros ir Vyto Trečiokų - spalvotomis nuotraukomis. Anot Veros, ji norėjusi, kad sūnus jaustųsi taip pat, kaip buvo gyvas - nuolat apsuptas abiejų tėvų.
Tragedija naujajame kelyje
Trečiokų šeimą tragedija užklupo 2002-ųjų lapkričio 4-osios vakarą. Mindaugas, Marijampolės profesinio rengimo centro moksleivis, iki tol vakarojęs namuose su jaunėliu broliu ir pakviestas į kiemą atvažiavusio draugo, tespėjo pasakyti tėvams, kad tuoj grįš. Negrįžo. Nei tuoj, nei vėlų vakarą, nei naktį. Gerokai po vidurnakčio Trečiokai iš vyriausiojo sūnaus Erlando, gyvenančio Kaune, sužinojo, kad Mindaugas žuvęs...
Tą vakarą Suvalkų - Marijampolės kelyje, ką tik įrengtoje ir atidarytoje automagistralės "Via Baltica" atkarpoje, esančioje prie pat Marijampolės, budėjo policijos ekipažas. Tarnybinį automobilį "VW Vento" vairavo policininkas R. Jasaitis, šalia sėdėjo jo kolega Evaldas Bendinskas. Pro juos skriete praskriejo automobilis "Audi 80", kuris stabdomas nestojo. Vejantis bėglius (pareigūnai greitai sumojo, kad automobilis yra pavogtas), įvyko tragedija: tamsoje pareigūnai, netikėtai pastebėję jų persekiojamą automobilį sustojus ant važiuojamosios kelio dalies ir apsisukus kitapus, pradėjo stabdyti, tačiau nesėkmingai. Šis manevras kainavo automobiliu-bėgliu važiavusio M. Trečioko gyvybę. Iki šiol Trečiokai neturi atsakymo, ar sūnus stovėjo prie mašinos, ar tupėjo, ar šliaužė - tokias skirtingas versijas pateikę avarijos dalyviai.
Tyrimai buvo nutraukti
Iškart po įvykio buvo paskelbta, kad policininkų kelyje kliūtimi tapo tikrai vogtas "Audi 80", o juo važiavo šios mašinos vagys, todėl ir nestojo. Antrasis žmogus, lemtingąjį vakarą važiavęs kartu su Mindaugu (mašiną stabdę pareigūnai spėjo pastebėti du asmenis), buvo nenustatytas. Marijampolės policijos pareigūnai, nesivarginę tai padaryti, netrukus nutraukė pradėtą tyrimą dėl "Audi 80" vagystės - esą baudžiamosios atsakomybės vagis išvengė, nes žuvo.
Praėjus devyniems mėnesiams po avarijos, Marijampolės prokuratūroje buvo nutrauktas ir tyrimas dėl M. Trečioko žūtimi pasibaigusio eismo įvykio. Juo teigta, jog tarnybinį automobilį vairavusio policininko R. Jasaičio veiksmuose nenustatyta nusikaltimo sudėties.
"Atlikus autotechninę eismo įvykio ekspertizę, buvo nustatyta, kad policijos automobilio vairuotojas, važiuodamas 140 kilometrų per valandą greičiu (taip įrodyta), turėjo (!) techninę galimybę išvengti susidūrimo su M. Trečioku, buvusiu ant važiuojamosios kelio dalies", - teigiama ekspertų išvadoje. Tokia išvada nesukliudė įvykį tyrusiems pareigūnams dėti kruvinos istorijos tašką, tačiau Trečiokus ji tik paskatino tolimesnei kovai - esą jeigu vairuotojas galėjo išvengti avarijos, tai taip ir turėjo padaryti.
Ilga pretenzijų grandinė
Atrodo, kad tarp Veros Trečiokienės ir kai kurių Marijampolės teisėsaugininkų įsiplieskė kova. Nors niekas su savo tiesa dar nelaimi, V. Trečiokienė tikina šį tą jau pasiekusi. Štai jai apskundus minėtas nepalankias nutartis Kauno apygardos prokuratūrai, buvo nurodyta atnaujinti ne tik avarijos, bet ir automobilio "Audi 80" vagystės tyrimus. Anot prokuroro K. Betingio, surinktais duomenimis nebuvo įrodyta, kad M. Trečiokas tą mašiną pavogė - įrodyta tik, kad jis ja važiavo. Taigi, žuvusiojo motinos teigimu, sūnus per anksti paskelbtas buvęs automobilio vagis.
Trečiokai įtaria pareigūnus po įvykio melavus apie tarnybinį šunį. Policininkai aiškino, kad šuo bandė surasti antrojo bėglio pėdsakus, tačiau jam nesisekė. Po laidotuvių V. Trečiokienė pati išsiaiškino, kas lemtingąją naktį buvo su Mindaugu. Kurį laiką tai slėpusi ir pačių pareigūnų informacijos laukusi moteris vėliau jiems atskleidė, kad tas vaikinas - puikiai policijai žinomas marijampolietis Valdas Černiauskas (26 m.), mašinų vagis. Jis V. Trečiokienei papasakojo vos spėjęs pabėgti iš mašinos, kai atsitraukė nuo vairo, ir pasislėpęs kažkokioje baloje. Valdas teigė girdėjęs policininkų pokalbius ir supratęs kai kuriuos jų veiksmus.
- Valdas yra liudininkas šioje byloje, tačiau jis ilgai nedomino pareigūnų, - piktinosi V. Trečiokienė, slapta įrašiusi savo pokalbius su Valdu. - Jis patikino, kad jokio šuns po avarijos policininkai nebuvo atsivežę - antraip keturkojis juk būtų jį aptikęs. Aš žinau, kad pareigūnams nenaudingi Černiausko parodymai, nes baiminamasi, kad išlįs dar daugiau melo.
Ar bus atsakyti kankinantys "kodėl"?
Trečiokus manyti, kad pareigūnai meluoja, verčia kai kurie tyrimo jau nustatyti faktai. Štai po įvykio policininkas R. Jasaitis teigė važiavęs 90 kilometrų per valandą greičiu, tačiau vėliau ekspertai tai paneigė ir nustatė, kad vydamiesi pareigūnai skubėjo 140 kilometrų per valandą greičiu. Kitas faktas: policininkai teigė, kad jų kelyje atsiradusi kliūtis buvo tamsi, o pakelėje slėpęsis V. Černiauskas žuvusiojo motinai tvirtino, kad mašiną sustojęs paliko įjungtomis šviesomis. Tokie prieštaravimai pakišo Trečiokams mintį, kad meluojama ir daugiau. Anot jų, nelaimės naktį buvo delsiama pranešti žinią tėvams, nes reikėję užglaistyti nepageidaujamas įvykio detales, aptarti, suderinti kai kurias nuomones. Trečiokai ir jų interesais dirbanti kaunietė advokatė turi duomenų, kad Mindaugo kūnas po avarijos buvo kažkodėl kilnojamas ant kelio iš vienos vietos į kitą, o nelaimės vieta skubiai nuplauta vandeniu, pasitelkus atitinkamas komunalines tarnybas. (Įvykį tiriantys pareigūnais kol kas atsisakė tai komentuoti.) Keisčiausia Trečiokams, kad Mindaugo kūnas lavoninėje buvo šlaput šlaputėlis, drabužiai nurengti. Vėliau kelnės, bliuzonas ir striukė buvo grąžinti tėvams, tačiau labai panašu, kad jie ... išskalbti! (Moteris net nusifotografavo prie policijos kabineto, kur atgavo sūnaus drabužius.)
Pareigūnai nelinkę bendrauti
Įvykį tiriantys pareigūnai, kaip neretai būna, nelinkę atvirauti su žurnalistais ir atsimuša tradicine fraze: "Tyrimas dar nebaigtas". Kada jis bus baigtas, sunku pasakyti. Kalbintieji netgi nekomentavo klausimo, ar tyrimas taip ilgai tęsiamas aukštesniųjų instancijų pareigūnams radus esminių pirminio darbo klaidų, ar tik norint šventos ramybės, kai taip atkakliai savo teisybės ieško nepavargstanti Vera Trečiokienė. Ne paslaptis, kad atkaklios moters "judinami" teisėsaugininkai jaučiasi pavargę ir kartais bendraudami praranda pusiausvyrą (tai užfiksuota V. Trečiokienės darytuose įrašuose policijos kabinetuose).
- Kai pareigūnai nėra nuoširdūs su mumis, patyrusiais kraupią netektį, mums kyla visokių minčių, - apsikabinusi žuvusio anūko nuotrauką guodėsi ir močiutė Julija Suščenkova. - Kaip suprantu, pirmiausia turi pagauti vagį, įrodyti jo kaltę ir nubausti. O mūsų atveju padaryta kitaip: įtarė vogus, užmušė, o paskui tiria, ar vaikas buvo vagis, ar ne...
Vlado GESAIČIO nuotr.:
-Įspūdingas paminklas ženklina šeimos tragediją ir atvirai skelbia piktus linkėjimus automobilį vairavusiam policininkui
-V. Trečiokienė iki šiol saugoja žuvusio sūnaus drabužius, atsiimtus iš policijos, ir negali suprasti, kodėl ir kur bei kada jie buvo, jos įsitikinimu, išskalbti
-Žuvusio Mindaugo močiutė neslepia, kad painus anūko žūties tyrimas trumpina visų gedinčių šeimos narių gyvenimą
