Irena ZUBRICKIENĖ
Neretai mamos, besikankinančios dėl dažnai negaluojančių vaikų, kai šie, rodos, nei iš šio, nei iš to pradeda karščiuoti, vemti, viduriuoti, nemiegoti, sausai kosėti, net nevalingai "išdirbinėti" keistas veido ar kaklo, pečių grimasas, neradusios paguodos ir pagalbos pas diplomuotus medikus, patartos kaimynių ar gerų tetulių, ryžtasi ieškoti savamokslių žmonių, kurie "pakelia spranduką".
Tradicinė medicina nepripažįsta
Marijampoliečio Karolio (5 m.) mama, pastebėjusi sūnaus karščiavimo ir dažnėjančių traukulių problemą, kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Medikė, apžiūrėjusi pacientą, konstatavo tik laikiną peršalimo ligą ir įtarė prasidedančią nervų ligą. Aplankyta neurologė pradėjo skirti Karoliui įvairius medikamentus, pratimus, vaistažolių voneles. Padėtis nesikeitė kelis mėnesius. Svarbiausia - nekrito temperatūra.
Vaikų darželio, kurį lankė Karolis, auklėtojos ir auklytės, lyg susitarusios, patarė parodyti vaiką savamokslei liaudies gydytojai, kuri garsėja galinti "atkelti nukrėstą spranduką". Berniuko mama iškart pasitarė su šeimos gydytoja. Tai, ką išgirdo iš medikės, marijampolietę atbaidė nuo bet kokių minėtos "specialistės" paieškų. Gydytojai tereikėjo įtaigiai užsiminti, kad tokios "daktarės" padaryta vieno dviejų milimetrų paklaida, pirštu ieškant po gomurį reikiamo taško, gali visam gyvenimui padaryti vaiką invalidą.
Tradicinė medicina iš tiesų ne tik skeptiškai vertina "nukrėsto sprando atkėlimo" problemą, bet ir kritikuoja tokį gydymą, vadina prietarais, nešančiais apgavikams pinigus. Kai kurie medikai teigia, kad "tokia nesąmonė" gaji tik Suvalkijoje - esą iš jos plinta ir į kitus Lietuvos regionus.
Liaudies gydytoja mielai diskutuotų
Patilčių kaime gyvenanti Lilija Špakauskienė (44 m.) linkusi į viešą diskusiją su medikais, neigiančiais nukrėsto sprando problemą. Moteris teigė, kad ji tuo užsiima jau 24-erius metus. Per tą laiką kalbėjosi ne su vienu gydytoju, kuris pripažino Lilijos gebėjimų sėkmę "atkeliant sprandą". Medikų Lilija sulaukusi ir kaip klientų: vieni atvežę savo vaikus, kuriems padėti medicina buvo bejėgė, kiti "tyliai" rekomendavę giminaičius ir pažįstamus.
- Gydytojai tik viešai neigia tokį gydymą, o šiaip tai dauguma jų ir pripažįsta, ir naudojasi, tik patys nesugeba to padaryti, - sakė Lilija. - Medicina mus neigia, nes nesiryžta pripažinti savo bejėgystės. Lenkijoje toks gydymas jau pripažintas. Žinau, kad ir Vokietijoje yra vienas geras, patyręs sprandukų specialistas, kuris legaliai verčiasi šia praktika - turi savo kabinetą, specialią įrangą. Ko jau negalime, to ir nedarome, tuo ir nesigiriame. Štai jeigu žmogaus sveikatos problemos glūdi žemiau kaklo, stubure, aš padėti jau esu bejėgė.
- Diskutuodama su medikais, išaiškinčiau jiems, kuo blogas organizmui sprando nukrėtimas, - svajojo Lilija. - Juk dėl įvairių priežasčių susispaudžia, sušoka kaklo slanksteliai ir užblokuoja skysčių tekėjimą iš galvos į visą kūną. Stovintis vanduo - ir gamtoje bėda. Tas pats - ir žmogaus organizme. (Tada ypač netinka kaklo šildymai, kuriuos labai mėgsta skirti gydytojai.) Palyginkime: kai pažeidžiami stuburo slanksteliai, suvaržoma žmogaus judėjimo laisvė. Kaklo problema irgi duoda savo. Medikai nepripažįsta kaklo slankstelių sušokimo. Galėčiau ryžtis eksperimentui: tegul gydytojai atsiunčia man kelis "nurašytus" ligonius; jeigu įžvelgsiu sprando problemą, aš juos pastatysiu ant kojų!
"Pasiutęs pirštų miklumas"
Liaudies gydytoja Lilija sakė, kad sprando problemų turintį pacientą ji atpažįsta vos tik pažvelgusi jam į akis. Jeigu akys apsiblaususios, ligoniui sunku pakelti vokus į viršų, vadinasi, problema - sprande. Jeigu Lilija to neįžvelgia, apžiūrinėti net nesiima.
Visiškai neskausminga procedūra trunka apie minutę. Lilija dirba be guminių pirštinių, kurios tik sukeltų slidinėjimą paciento burnoje, bet gerai nusiplauna rankas, o pagrindinį pirštą gerai dezinfekuoja. Tą pirštą įkiša į paciento burną ir švelniai čiuopia jai jau pažįstamus gomurio taškus. Vadinamasis sprando atkėlimas - tai tik vienas tikslus judesys. Moteris žino: "paklydusi" į šoną, gali atimti ligoniui kalbą, sutrikdyti regėjimą, paskatinti mikčiojimą. Lilijos teigimu, per savo tokios praktikos metus ji nenuskriaudė nė vieno paciento. Moteris dar užsiminė, kad yra jos "kolegų", kurie sprando problemą greitai išsprendžia net nepražiodinę ligonio - apčiuopia kaklo slankstelius išorėje, po plaukais.
Lilija šio "amato" išmoko iš savo pagyvenusios kaimynės, kuriai buvo patikėjusi pusės metų sūnelį, kai šis vis sirgo ir sirgo. Kai kaimynei nusibodo bene dvylika kartų vis taisyti kūdikiui spranduką, moteris kruopščiai išaiškino šio "meno" subtilybes pačiai mamai, parodė, kur ir ką reikia daryti. Lilijai sekėsi - ji ėmėsi šio gydymo: pradėjo nuo giminaičių, pažįstamųjų. Svarbiausia, anot Lilijos, liaudies gydytojas turi pasižymėti pasiutusiu pirštų miklumu ir jautrumu!
Problemų dėl sprando daugėja
Lilija sakė, kad kasmet vis daugiau ligonių, turinčių nukrėsto sprando problemą, kuri silpnina žmogų, alina, veda į invalidumą. Visa tai ši moteris, išstudijavusi daug įvairios specializuotos literatūros, sieja su "mūsų vis labiau valgoma chemija". Nuo "sintetinio" maisto silpnėja kaulai, jie paslankesni.
- Smagu, kai ligoniui pagelbsti - jis net akyse pradeda taisytis, - dalijosi savo patirtimi Lilija. - Atsiranda šypsena, prašviesėja jo akys, vaikas atgauna judrumą. Kartą man teko gydyti pusmečio kūdikį, kurį tėvai iki tol augino kaip malką - nejudantį, nereaguojantį. Medikai įtarė tik lėtesnį vystymąsi. Man po kelių spranduko atkėlimo procedūrų pavyko prisikviesti ne tik kūdikio šypseną, bet ir greitėjantį judrumą.
Nuo kūdikių - iki pensininkų
Lilija sakė sulaukusi įvairaus amžiaus pacientų. Jauniausiajam buvo vos dvi savaitės, vyriausiajam - per 80 metų. Šiam, beje, pirmiau reikėjo išsiimti iš burnos dantų protezą... Minėtą problemą turintys suaugusieji, anot Lilijos, sunkiai judina galvą - geriau sekasi tik į vieną pusę, atrodo sustingę.
Po sprando atkėlimo procedūros Lilija pataria pacientams ar jų artimiesiems saugotis - stengtis nekaitalioti judesių staigiai, nekritinėti, nešokinėti, sportuojantiems - mažinti intensyvumą. Moteris teigė, kad labai gerai profilaktiškai veikia švelnus kaklo masažas, ypač - maudant ir išmuilavus vaiką. Padeda ir tėvų pamėgtas pokštas - rodyti vadinamąją "zuikių bažnyčią", kai vaikas nestaigiai, švelniai, bet tvirtai delnais suimamas už ausų ir lengvai keliamas į viršų. Beje, Lilija teigė, kad straipsnio pradžioje minėto Karolio tėvai greičiausiai taip ir išgydė savo vaiką, patys to nežinodami, nes per kelerius metus buvusios neatpažintos ligos simptomai tarsi garuote išgaravo...
Anot Lilijos, pašalinus problemą, pašalinama žmogų alinusi "amžino bronchito" problema ar netgi paralyžius. Kartais ligoniui užtenka vienintelio karto apsilankyti pas Liliją, o kartais tenka susitikinėti kas mėnesį, kas kelis.
- Norėčiau, kad medicina pagaliau pripažintų nukrėsto sprando problemą ir įteisintų šį gydymą, - atviravo Lilija. - Gana Lietuvą "puošti" invalidais.
Įdomu, kad savamokslė "gydytoja" Lilija yra prieš kelerius metus mirusios bene garsiausios Suvalkijoje būrėjos kortomis Elvyros, gyvenusios Kalvarijoje, duktė. Moteris prasitarė savo atrastus ar išsiugdytus gebėjimus gydyti kažkiek siejanti ir su mistika - esą kai porą savaičių jai netenka padėti ligoniui, tai net pradeda skaudėti galvą, apimanti nesveikata.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Lilija Špakauskienė - netradicinės medicinos šalininkė
2005 12 01
