Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Užsienyje pasklidus žiniai, esą Lietuvoje įteisinti nepilnamečių homoseksualūs lytiniai santykiai, sujudo visa šalies valdžia. Surengtas pasitarimas pas Seimo pirmininką Artūrą Paulauskas, apie paauglių lytinius santykius kalbėjosi prezidentas Valdas Adamkus. Premjeras Algirdas Brazauskas. Galų gale nuspręsta tobulinti skandalingas interpretacijas sukėlusias Baudžiamojo kodekso normas. Tačiau kodekse yra ir daugiau straipsnių, kurie atveria galimybes seksualiniam išnaudojimui.
Siaubingi išgyvenimai
Kaunietė, vienos aukštosios mokyklos studentė Gabrielė (19 m.) beveik prieš metus nukentėjo nuo dviejų jaunuolių. Liaudiškai sakant, mergina buvo išprievartauta (oraliniu ir analiniu būdu). Kai apie patirtus siaubingus išgyvenimus Gabrielė pasipasakojo artimai draugei, ši iškart patarė lėkti į policiją. Tačiau nukentėjėlė atsisakė... Gabrielė ne kartą buvo skaičiusi spaudoje bei mačiusi televizijos laidose, kokį pragarą prisieina ištverti lytinę prievartą patyrusioms merginoms - kai net aukų interesus privalantys ginti pareigūnai atvirai gėdija, tyčiojasi ir tardo, ar tik panelės pačios nesančios dėl visko kaltos; kai sulaikyti įtariamieji ir toliau aukas šmeižia bei įžeidinėja, pateikdami apie jas pačių šlykščiausių melagysčių; kai pasipila grasinimų ir bauginimų tirados, o pagaliau prasidėjusiuose teismo posėdžiuose reikia vėl iki menkiausių smulkmenų viską prisiminti ir atvirai papasakoti... Ir jokiu būdu nesusipainioti, nesutrikti, nesuklysti - antraip būsi apšaukta melage, įtarta, kad siekei sau išpešti materialinės naudos, apšmeižei "nekaltus avinėlius", ir visi šie įtarimai teisiamiesiems išeis tik į naudą... "Kas gali garantuoti, kad tokia dalia neištiks ir manęs, kad sadistų smurtautojų nebūsiu išniekinta dar ir dar kartą?" - isteriškai raudodama svarstė Gabrielė. Ir nors buvo labai pikta bei skaudu, nusprendė niekam nesiskųsti...
Gabrielė tikėjosi, kad laikui bėgant šlykštūs prisiminimai pamažu išblės iš atminties. Deja. Kelios savaitės vis augančio nerimo, baimės, įtampos bei nemigo naktų, ir iškankinta mergina pasibeldė į Psichikos sveikatos centro duris...
Psichiatras-psichoterapeutas ir psichologas Gabrielės sielos žaizdas gydo jau ilgiau nei pusę metų. Deja, jos niekaip neužsitraukia... Atrodo, merginai jau palengvėja, nuotaika pradeda kilti, akyse sužybsi vilties kibirkštėlės, ir staiga - vėl atkrytis, vėl - viskas iš pradžių... Kiek dar mėnesių ar metų Gabrielei teks varstyti gydytojų kabinetų duris, kiek saujų praryti raminamųjų ir kitokios paskirties medikamentų, niekas nesiryžta atsakyti. Drauge neabejojama, jog šlykščią seksualinę prievartą, tai yra didžiulę psichinę traumą patyrusiai merginai bus ypatingai sunku sukurti šeimą (o sukūrus - ją išlaikyti tvirtą ir darnią) ir patikėti, kad aplink - ne vien bejausmiai, akmenširdžiai niekšai...
Kuo skiriasi išžaginimas nuo seksualinio prievartavimo?
Anksčiau tokia seksualinė prievarta, kokią patyrė Gabrielė, buvo įvardijama kaip išžaginimas. Nustačius, kad tai - grupės asmenų (dviejų ar daugiau prievartautojų) darbas, jiems grėsė laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Dabar - kiti laikai. Pasirodo, išžaginimu laikomas jau tik toks nusikaltimas, kai per prievartą su mergina lytiškai santykiaujama į lytinius organus. Jei prievartaujama į burną ar į analinę angą - tai jau, kaip skelbiama šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse, joks išžaginimas - tik seksualinis prievartavimas. O už pastarąjį nusikaltimą numatyta švelnesnė baudžiamoji atsakomybė - iki šešerių metų (neįvardijama net minimali sankcija). Vadinasi, minimali bausmė už tokį nusikaltimą gali būti vos trys mėnesiukai - ir niekas prie teisėjo neprikibs, kad šis turėjęs asmeninį suinteresuotumą, pasielgęs ne pagal įstatymą! Beje, yra ir dar nekaltesnė išeitis! Seksualiniu prievartavimu kaltinamam asmeniui teisėjas, pavyzdžiui, gali skirti trejus metus, tačiau bausmės vykdymą atidėti (taip numatyta BK 75-ajame straipsnyje, kur rašoma, jog "asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, jei nusprendžia, kad yra realus pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo").
Jei tai būtų tik teoriniai pasvarstymai - pusė bėdos. Deja, teismų praktika akivaizdžiai liudija, jog žagintojams ir seksualiniams prievartautojams bausmės sparčiai švelnėja. Na ir kas, kad kodekse skelbiama, jog už išžaginimą galima skirti laisvės atėmimą iki septynerių metų, o jei nukentėjo nepilnametė - nusikaltėlį už grotų nusiųsti net dešimtmečiui - tokių bausmių seniai niekas neskiria! Pastaruoju metu žagintojams dažniausiai skelbiami nuosprendžiai - dveji treji metai laisvės atėmimo, dar baisiau - populiarėja žagintojams skirtų bausmių vykdymo atidėjimas! Seksualiniams prievartautojams - dar geresnė naujiena: beveik visose tokiose bylose bausmės vykdymas atidedamas arba, dar gražiau, taikomas tik laisvės apribojimas (nuteistasis paliekamas laisvėje, tačiau privalo, sakysime, nuo dešimtos vakaro iki septintos ryto sėdėti namuose) ar pateikiami kiti įpareigojimai (pavyzdžiui, tęsti mokslus, įsidarbinti, nukentėjusiosios atsiprašyti ir panašiai).
Ne vienam skaitytojui turbūt kilo klausimas: kuo skiriasi išžaginimas nuo seksualinio prievartavimo, jei minėti nusikaltimai naujajame Baudžiamajame kodekse kažkodėl buvo išskirti į atskirus BK straipsnius, numatytos ir skirtingos bausmės? Kas ir kokiais tyrimais nustatė, jog merginos išniekinimas į analinę angą ar į burną yra mažiau žeminantis, menkiau žalojantis aukos psichiką nusikaltimas, nei išžaginimas į lytinius organus? Kas "padarė atradimą", kuri moters apatinės kūno dalies vieta yra mažiau intymi, o kuri - labiau? Atleiskite, net koktu apie tai rašyti... Ką į tai atsakys Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, perskaitysite vėliau. Dabar - seksologo komentaras apie tai, kas laukia seksualinės prievartos aukų...
Seksualinė prievarta nepraeina be pasekmių
Anot kauniečio psichiatro-psichoterapeuto, seksologo Ramučio Kazlausko, jokia seksualinė prievarta - ar tai būtų išžaginimas, ar seksualinis prievartavimas, ar tvirkinamieji veiksmai - nepraeina be pasekmių. Gydytojas patvirtino, jog tokio nusikaltimo auką vienodai skaudžiai paliečia tiek išžaginimas į lytinius organus, tiek bet kuri kitokia seksualinės prievartos forma. Todėl šiuo metu galiojantis įstatymas, pagal kurį numatytos skirtingos bausmės už minėtus nusikaltimus (kai už seksualinį prievartavimą skiriamos mažesnės bausmės, nei už išžaginimą), esą yra ne kas kita, kaip nesusigaudymas esamoje situacijoje, nesuvokimas arba nenorėjimas suvokti, su kokia rimta problema susiduriama. Tai, anot seksologo, yra akivaizdus pavyzdys, kaip įstatymas prasilenkia su sveiku protu.
Anot gydytojo R. Kazlausko, galbūt kai kam gali atrodyti, jog prievartinis lytinis aktas oraliniu būdu yra mažesnis nusikaltimas, nei prievartinis santykiavimas į lytinius organus, nes pirmuoju atveju tai lyg ir mažiau intymu. Iš tiesų tai klaidingas supratimas. Mat bet kuriuo būdu prievartaujama mergina patiria didžiulę psichotraumą. Nusikaltimo aukos būsena esą turėtų būti siejama ne su panaudotos seksualinės prievartos būdu (natūraliu, oraliniu ar analiniu), o su nukentėjėlės bendra savijauta, sveikatos būkle, individualiomis savybėmis, charakterio ypatumais, socialine padėtimi ir panašiai. Būtent dėl individualių savybių vienos seksualinių nusikaltimų aukos atsitiesia lengviau ir greičiau, o kitų laukia ilgos ir varginančios dvasinės kančios, neretai prireikia ir kvalifikuotų specialistų pagalbos...
Pasišlykštėjimas visa vyriškąja gimine ir apskritai seksualiniu gyvenimu, baimė, nerimas, nepasitikėjimas, net agresija - tai, anot seksologo R. Kazlausko, dažniausiai pasireiškiantys simptomai, kuriuos jaučia seksualinio nusikaltimo auka, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu buvo nuskriausta.
Daug tokios prievartos aukų gydęs psichiatras-psichoterapeutas, seksologas R. Kazlauskas sakė niekaip negalįs suprasti ir pateisinti bausmių už tokius nusikaltimus švelninimo politikos. Antai automobilių vagysčių tyrimų skyrių pareigūnai esą ne kartą minėję, jog tokių nusikaltimų sumažėjo, vos tik buvo sugriežtintos bausmės už automobilių grobimą. Tai kodėl esą naiviai galvojama, jog seksualinės prievartos gerbėjai, sužinoję, kad ir jiems iškilo grėsmė ilgam atsidurti už grotų, neišsigąs gresiančios ilgos nelaisvės? Na, o kai jaučiami priešingos krypties, tai yra prievartautojams palankūs vėjai, kai net įstatymais įteisinama galimybė "don žuanams" išvengti realaus laisvės atėmimo, seksualinių nusikaltimų kreivė sparčiai kyla aukštyn, o tokių nusikaltimų aukos paguodos ir stiprybės vis dažniau ieško ne teisėsaugos institucijose, o psichikos sveikatos centruose...
Bausmių griežtinimu nusikaltėlių nepagąsdinsi?
Taigi kodėl naujajame Baudžiamajame kodekse vietoj vieno - išžaginimo - straipsnio atsirado du - "išžaginimas" ir "seksualinis prievartavimas"? Kodėl sumenko atsakomybė analinio ir oralinio sekso (žinoma, prievartinio) mėgėjams? Tokius klausimus pateikėme Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui.
Parlamentaras iškart patikslino, jog tokios BK nuostatos buvo pateiktos ne šios, o ankstesnės kadencijos Seimo narių. Kitaip sakant, visi akmenėliai dėl seksualinių nusikaltėlių užtarimo buvo sumesti į ankstesnės kadencijos Seimo daržą.
Bet juk dabartiniai seimūnai turėjo visas galimybes ankstesniųjų kolegų darbo broką pataisyti! J. Sabatauskas patikino, jog taip ir buvo daroma. Girdi, už seksualinį prievartavimą anksčiau buvo numatyta maksimali 5 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau dabartinis Seimas priėmė pataisą tokią bausmę padidinti iki septynerių metų. Antra, dabar esą remiamasi teismų praktika, jog tiek išžaginimo, tiek ir seksualinio prievartavimo atveju bendravykdytoju bendrininkų grupėje laikytinas ne tik tas asmuo, kuris tiesiogiai padarė nusikaltimo sudėtyje numatytą veiką (lytiškai santykiavo ar tenkino lytinę aistrą), bet ir tas, kuris minėtų nusikaltimų nedarė, tačiau atliko kitus nusikaltimo sudėtyje numatytus veiksmus - aukos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, grasino jį panaudoti ar kitaip atėmė galimybę priešintis.
Parlamentaras taip pat pareiškė, jog daugiau niekas nepateikė siūlymų griežtinti bausmes už seksualinius nusikaltimus, juo labiau nereiškė nepasitenkinimo dėl to, kad seksualinis prievartavimas naujajame kodekse buvo įvardintas kaip lengvesnis nusikaltimas, nei išžaginimas (sprendžiant pagal sankcijų dydį). Jei esą tokių pasiūlymų būtų buvę, jie neabejotinai būtų buvę svarstomi.
Anot Juliaus Sabatausko, bausmės už seksualinius nusikaltimus ir taip yra pakankamai griežtos. "Ką jūs siūlote - sodinti iki gyvos galvos, griežtinti iki begalybės? - stebėjosi parlamentaras. - Ką tuo pasieksime? Juk pasaulio praktika rodo, kad bausmių griežtinimas neturi jokio poveikio nusikaltimų skaičiui! Jei bausmių sugriežtinimas tikrai sumažintų nusikalstamumą, aš būčiau tiktai "už"!"
