Viktoras RUDŽIANSKAS
Nuo vasario 12-osios įsigaliojo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jame - trisdešimties straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimai bei papildymai, be to, įstatymas papildytas penkiais straipsniais, o trys pripažinti netekusiais galios. Galios neteko ir Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymas. Tiesa, tai nereiškia, kad dabar kaimo žmogus dėl bet kokios "notarinės smulkmenos" privalės vykti į rajono centrą ieškoti notaro biuro. Mat Notariato įstatymas papildytas 27¹ straipsniu, kuriame reglamentuojami notariniai seniūno veiksmai. Žinoma, palyginti su Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymu, šis straipsnis gerokai "apskabytas", tad paprastam kaimo žmogui, rodos, papildomi nepatogumai neišvengiami. Kita vertus, dabar išnyko pusantrų metų trukusi dviprasmiška situacija, susidariusi dėl to, kad artinant Lietuvą prie Europos, nuo 2001 metų liepos 1 dienos įsigaliojo naujas LR civilinis kodeksas, o jame seniūnui tepalikta teisė tvirtinti testamentą.
Kai pensija virsta indėliu
Taigi kai įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, žmonės iš įpročio dar varstė seniūnijų duris, ketindami dėl kokių nors susidariusių aplinkybių įgalioti savo šeimos narį ar patikimą žmogų paimti, pavyzdžiui, pensiją. Seniūnas tvirtino įgaliojimą, bet iš to naudos nebuvo: niekas tų įgaliojimų nepriėmė.
- Tiesa, po pusmečio "žygių" aukščiausios valdžios link šioks toks rezultatas buvo pasiektas: bent jau paštas ėmė priimti seniūnų patvirtintus įgaliojimus, - prisiminė Kauno rajono Vilkijos miesto seniūnas Jonas Gurskas. - Bankai laikėsi nuostatos, kad Civilinis kodeksas yra aukštesnės galios. Tad seniūnija praktiškai teatliko parašo liudijimą, dokumentų nuorašų tvirtinimą, ir viskas. Dabar, nors seniūnų atliekami veiksmai sumažinti ligi minimumo, bent jau aiškiai apibrėžta, kokius veiksmus galime atlikti. Manyčiau, kad dabar, kai įsigaliojo pataisytas ir papildytas Notariato įstatymas, seniūno patvirtintą įgaliojimą turėtų priimti ir bankai.
Taigi ar priims? Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė Ramutė Siliūnienė "pragiedrulius" greitai išsklaidė:
- Priimtame Notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme nuo vasario 12 dienos aiškiai nusakyta, kokius konkrečius veiksmus ir neatlygintinai atlieka seniūnija. Tarp jų - "tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išpirkoms už perdirbtą žemės ūkio produkciją gauti". Štai ir viskas. Daug problemų turim, turėjom ir turėsim dėl įgaliojimų, sakykime, pensijai paimti. Aišku, jei žmogus ją gauna pašte, tai vargo nebus. Kitas reikalas, jei pensija jam persiunčiama į sąskaitą banke, nes tada pensija jau - ne pensija. Ji automatiškai tampa indėliu. Kadangi Notariato įstatyme seniūnui nesuteikta teisė tvirtinti įgaliojimus, kuriuose įgaliojama naudotis ar disponuoti banke esančia sąskaita, tai niekas to įgaliojimo ir nepriims.
Taigi tam žmogeliui, kuris savo pensijos gavimo procesą sutvarkė taip, kad ji "pavirstų" indėliu, dėl įgaliojimo teks važiuoti į rajono centrą pas notarą. O pinigų reikės pasiimti ne tik autobuso bilietui. Jei reikės vienkartinio įgaliojimo, tai už jį teks sumokėti 10 litų ir dar tris litus už dokumento surašymą. Jei norėsite suteikti įgaliojimą naudotis ir disponuoti sąskaita, tai mokesčio dydis priklausys nuo giminystės laipsnio su tuo, kurį įgaliosite. Jei tėvus, vaikus, ar sutuoktinį, notarui reikės mokėti 15 litų ir dar tris litus už dokumento parengimą. Jei įgalios naudotis ir disponuoti sąskaita svetimą žmogų ar tolimesnį giminaitį, kuriam nenumatytos lengvatos, teks mokėti 40 litų. Yra galimybė notarą kviestis į namus. Tada kaštai dvigubėja.
Nieko nepadarysi, bet skamba kaip antireklama bankams: laimi tie, kurie nepasirūpino, kad pinigai patektų į sąskaitą banke, nes prireikus įgaliojimo iš seniūno žmonės jį gaus neatlygintinai ir niekur važinėti nereikės.
Būta ir kuriozų
Yra sakoma, jog nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Visai neblogai dera ši taisyklė kalbant apie seniūnų atliekamų notarinių veiksmų apribojimą. Stengdamasis sužinoti, kokio masto nepatogumai laukia miesteliuose ir kaimuose gyvenančių žmonių, skambinau gal į dešimtį įvairiuose Lietuvos kampeliuose esančių seniūnijų. Paaiškėjo, jog pilnai Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymas praktiškai nebuvo vykdomas ne tik dėl "užsispyrusių" instancijų kaltės, bet ir dėl to, jog kai kuriems seniūnams jis buvo ne ką aiškesnis už šumerų raštą. Minėto įstatymo antrasis punktas reglamentavo, jog seniūnas "tvirtina kitokius sandorius (sutartis, įgaliojimus ir kt.), išskyrus sandorius dėl nekilnojamojo turto ir mechaninių transporto priemonių perleidimo, nuomos panaudos ir įkeitimo". Paklausti, kokį kitokį sandorį jiems teko patvirtinti, seniūnai apkaltindavo įstatymą: "Popierinis! Nieko mes praktiškai netvirtinom. Notarų darbas". Pasufleravus, jog galėję tvirtinti, pavyzdžiui, paskolą, aprašyti turtą, nuoširdžiai tuo suabejodavo. Tad kur jau nebus "popierinė" įstatymo nuostata?! Dar įdomiau buvo komentuojamas trečiasis punktas, kuriame nustatyta, kad seniūnas "imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti". Dažniausiai, žinoma, patikindavo, jog jų praktikoje nepasitaikė, kad nebūtų paveldėtojų. O jeigu tokių buvo, tai ir turtą patys saugojo. Vienas seniūnas piktinosi apsaugai neturintis etato, tai nejaugi pats turėtų naktimis prie svetimo gero budėti? Vis dėlto pavyko rasti tokį, kuriam teko tą turtą saugoti: "Nuvažiuodavau vakare ir išvaikydavau valkatas. Tvarte įsitaisė gerti, rūkyti. Taigi gali supleškinti. Jei atsiras paveldėtojai? Ką paveldės? Degėsius?"
Neįtarkite nesąžiningumu
Seniūnas kaip turėjo, taip ir dabar pagal Notariato įstatymo 27¹ straipsnį turi teisę liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, liudyti parašo dokumentuose tikrumą. Tiesa, liudijant parašo dokumentuose tikrumą irgi yra "slidžių" momentų, tad jei seniūnas teigs negalintis to daryti, neskubėkite jo išdėti į šuns dienas. Ne jūs, o seniūnas gali būti teisus. Pavyzdžiui, kai vaikas išleidžiamas į užsienį, seniūnas negali patvirtinti parašo, nes pagal galiojantį Vaikų išleidimo į užsienį įstatymą griežtai nurodyta, kad parašas turi būti patvirtintas notaro. Galimas ir kasdieniškesnis pavyzdys. Žmogus sutinka, kad kaimynas pasistatytų priestatą. Lyg ir viskas aišku. Nuėjai pas seniūną, jis patvirtino parašą, ir tegul statosi. Deja, yra kita medalio pusė. Priestatas - nekilnojamas daiktas. O nekilnojamo daikto sandorio seniūnas neturėjo ir neturi teisės tvirtinti. O jei neturi, tai ir negali. Ir nėra dėl to kaltas.
Beje, yra dar vienas momentas, kai tarp seniūno ir seniūnijos gyventojo gali iškilti nemaloni situacija. Žinant, kad seniūno atliekami notariniai veiksmai yra neatlygintini, neįtarkite jo nesąžiningumu, kai jis tvirtindamas testamentą paprašys sumokėti 40 litų. Pinigai - ne už dokumento patvirtinimą. Testamentą seniūnas privalo perduoti saugoti notarui. Ten pateks ir tie 40 litų už saugojimą. Jokios socialinės grupės nuo šio mokesčio neatleistos. Tiesa, pagal galiojančią tvarką pats notaras gali atleisti žmogų nuo šio mokesčio. Bet tas, kuris tikisi gauti tokią lengvatą, turi nuvykti pas notarą asmeniškai.
Tolstama nuo žmogaus
Vilkijos miesto seniūnas J. Gurskas teigė:
- Labai blogai, kad seniūno įgaliojimų nepriima Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro VĮ. Net tokio, rodos, menko įgaliojimo, kaip išduoti inventorizacinę bylutę ar paimti nuosavybę liudijančią pažymą. Senas žmogus, kitas ir silpnos sveikatos, būtinai pats turi vykti į miestą, užsisakyti pažymą, po kurio laiko važiuoti pasiimti. Štai jau jam ir kelionės išlaidos ir pažyma, priklausomai nuo turimo turto ir per kiek laiko ją padarys, kainuos nuo 13 iki 26 litų... Tai ypač aktualu dabar, kai nuo sausio 1-osios įsigaliojo naujasis Gyventojų registro gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Mat norint deklaruoti gyvenamąją vietą, privaloma pateikti nuosavybės dokumentą. Arba vėl apsunkinimas: nuo sausio 1 dienos mes neišduodame pažymos apie gyvenamąją vietą. Tik Migracijos tarnyba. Lyg ir sklando kalbos, kad ateityje leis prisijungti prie duomenų bazės, bet šiuo metu nėra techninių galimybių. Žmonės pyksta dėl papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų. Seniau tą reikalą sutvarkydavome per 15 minučių. Tas pat ir norint priregistruoti, pavyzdžiui, savo vaiką. Užuot sugaišęs kelias minutes seniūnijoje, pirmiausia važiuok pažymos dėl turto, deklaruok gyvenamąją vietą. Žmonės nepatenkinti.
O kaip ši problema atrodo notarės akimis? R. Siliūnienė sakė:
- Vedant paveldėjimo bylas labai svarbu nustatyti palikėjo gyvenamąją vietą. Čia susiduriame su problema, kadangi pradėjus galioti naujajam Gyventojų registro gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui, seniūnams uždrausta išduoti pažymas, kad mirusysis buvo registruotas toje seniūnijoje. Maža to - išsiaiškinome, kad Migracijos tarnybos pažymas išduoda tik gyviesiems. Mirusių asmenų duomenis, kur jie buvo registruoti, išduoda Adresų biuras. Absurdas. Manau, laikinas, nes Notarų rūmai deda pastangas, kad notarams būtų leista naudotis gyventojų registro duomenimis. Tam yra motyvacija: notarai tokie pareigūnai, kurie privalo išsaugoti piliečių paslaptis, nes dėl to davė priesaiką teisingumo ministrui. Notaras turi gauti tuos duomenis, tada nereikės žmonių siuntinėti. Kodėl to nepalikti seniūno kompetencijoje? Paskaitykime, pavyzdžiui, Civilinio kodekso Santuokos ir šeimos skyrių reguliuojančius įstatymus, ištuokas reguliuojančius įstatymus ir matysime, kad pilietis neišsituokia Civilinės metrikacijos skyriuje. Šis skyrius apie tai gauna duomenis ir iš bažnyčios, ir iš teismų. Tuos duomenis perduoda į registro kompiuterinį duomenų banką. Seniūnas net nežino, kad žmonės išsituokė. Jis mato, kad jie gyvena... kartu. Arba sutuoktiniai dėl kokių nors priežasčių nutaria pasidalinti turtą. Taip ir padaro teisme arba pas notarą. Sutartis turi būti įregistruota vedybų sutarčių registre. Seniūnas to taip pat nežino. Mes, kurie tai darom, privalom tuos duomenis "padėti, kur reikia". Yra registras, prašau juo naudotis. Į jį privalo patekti visi duomenys, o jei nepatenka, tai atsako tas, kuris jų nepateikė. Ar seniūnas gali materialiai už tai atsakyti? Taip, yra įstatymas, numatantis tokią seniūno atsakomybę už notarinius veiksmus, bet kaip jį vykdyti? Juk seniūnai neįpareigoti privalomai draustis kaip notarai, jie ir priesaikos teisingumo ministrui neduoda. Todėl ir susiaurintos šios seniūno funkcijos.
