Sigitas STASAITIS
2001-ųjų rugpjūtį Šiauliuose įvyko negirdėtas nutikimas. Apie jį su nuostaba kalbėjo visa šalis. Vedžiodama šunelį tardytoja Jūratė Bieliauskienė ant suolelio rado rankinę su beveik 50 000 JAV dolerių. Pareigūnė radiniu nesusigundė, jį tuoj pat perdavė policijai. Laikraštyje perskaitęs apie rastuosius pinigus, prisistatė J. Bieliauskienės kaimynas Povilas Kazakauskas (47 m.). Jis pasivadino pamestųjų pinigų savininku ir pareikalavo dolerius grąžinti. Bylinėjimasis dėl radinio truko metus, galop teismas patenkino P. Kazakausko prašymą.
Nedvejodama iškvietė policiją
Tardymo skyriaus prie Šiaulių miesto VPK tardytoja Jūratė Bieliauskienė (44 m.) gyvena Architektų gatvėje, kukliame blokinio namo bute. 2001-ųjų rugpjūčio 24-osios vakarą moteris išsiruošė į lauką pavedžioti savo augintinį taksiuką. Eidama pro netoli namų esantį suoliuką tardytoja pastebėjo ant jo numestą nedidelę juodą rankinę - vyrai tokiose paprastai nešiojasi raktus bei dokumentus. Rankinė buvo apynaujė, tad J. Bieliauskienė priėjo ir ją pakėlė. Jau buvo tamsoka, todėl radinį šiaulietė nutarė ištyrinėti namuose ir su šuneliu patraukė į savo laiptinę.
Bute Jūratę ištiko stresas - rankinė buvo pilna prikimšta dolerių banknotų. Keliasdešimt tūkstančių dolerių - didelė suma net Amerikoje, o Lietuvoje - tikras lobis! J. Bieliauskienei reikėjo apsispręsti, ką daryti su pinigais. Tardytoja pakėlė telefono ragelį ir surinko policijos numerį. Atsiliepus pažįstamam budėtojo balsui paprašė į namus atsiųsti operatyvinę grupę - kieme rasti didžiuliai pinigai...
Radiniu susidomėjo visa šalis
Suprasti J. Bieliauskienės poelgį gali tik tas, kas šią moterį pažįsta. Jūratė iš to "nelietuviško" tipo žmonių, kurie gyvenime moka džiaugtis ne vien pinigais bei jų teikiamais privalumais. J. Bieliauskienė tardytoja dirba jau daug metų. Per juos išnarpliojo ne vieną painią bylą, tarp kurių bene garsiausia - "Hermio" banko Šiauliuose apiplėšimo byla. Tądien, kai rado rankinę su doleriais, J. Bieliauskienė dirbo Tardymo skyriaus prie Šiaulių miesto VPK viršininke, tiesa, laikinai einančia pareigas. Kai kurie Šiaulių policininkai turi po kelis "Mercedes-Benz", tuo tarpu Jūratė su vyru daug metų važinėjosi kukliu zaporožiečiu ir tik neseniai persėdo į geresnį (nors ne ką naujesnį) automobilį. Kai kurie Šiaulių pareigūnai atostogauja vien tropikuose, o Jūratė su vyru ir vaikais zaporožiečiu apkeliavę visus Lietuvos kampelius. Už gerą darbą Jūratė ne kartą skatinta bei apdovanota. Tokių žmonių kaip J. Bieliauskienė ne viską gyvenime matuojančių pinigais - dabar mažuma, tačiau, ačiūdie, dar yra. Gal banalu, tačiau policijai sąžiningai perduodama rastuosius tūkstančius Jūratė Lietuvos akyse pakėlė visų Lietuvos tardytojų prestižą.
Atvykę operatyvininkai pusę nakties skaičiavo, protokolavo bei filmavo banknotus. Suskaičiuota lygiai 49 900 dolerių. Tą pačią naktį visi doleriai su paslaptingąja rankine atsidūrė policijos komisariato seife, o pirmadienį, rugpjūčio 27-ąją, apie policijoje užregistruotą radinį paskelbė visa žiniasklaida.
Išsiganęs viešumo prisimelavo
J. Bieliauskienė žinojo, jog žiniasklaidai ištrimitavus naujieną ažiotažas bus didelis. Moteris visai nenustebo, kai pirmadienį į jos buto duris paskambino nepažįstamas vyras ir drebančiu balsu ėmė kalbėti pametęs dolerius.
- Atėjūnas buvo visai nepanašus į žmogų, galintį turėti tiek santaupų, - pirmą įspūdį prisimena J. Bieliauskienė. - Jis labiau panėšėjo į gėrusįjį kelias paras be perstojo. Pasiūliau jam keliauti į policiją, ten ir įrodinėti.
Seifo taip ir nepasiekė
P. Kazakauskui teko nelengvas uždavinys - reikėjo įrodyti du svarbius dalykus. Pirma, kad apie dolerius žino visas smulkmenas, antra, iš kur pas jį tokios santaupos. Pirmąją užduotį šiaulietis įveikė gana lengvai. Jis smulkiai papasakojo, kokia pamestoji rankinė buvo, kur pirkta, buvo atnešęs parodyti labai panašią. Ieškovas taip pat žinojo, kokios buvo dolerių kupiūros, kaip jie buvo supakuoti. Prokurorė ir teisėja tikrino kiekvieną smulkmeną ir P. Kazakauskas nė karto nesusimovė. Jis atnešė polietileno, iš kurio buvo namie padaręs doleriams maišelius, parodė, kaip su liniuotėmis ir degtukais juos suvirino, kokį prie pinigų pridėjo raštelį, kokios rankinėje mėtėsi radijo detalytės ir t. t. Teismo pavedimu atliktos dvi ekspertizės, kurios iš esmės patvirtino ieškovo teiginius.
P. Kazakauskas pateikė ir įtikinamą versiją, kaip, kur ir kodėl pinigus pametė. Jis paaiškino, jog rugpjūčio 24-ąją baigęs darbą "Nuklono" gamykloje išgėrė porą butelių alaus ir parėjo namo. Ten jis susikivirčijo su žmona ir nutarė nervus nuraminti pasivaikščiodamas. Pabijojęs, kad jo santaupų neužvaldytų žmona, jai nematant savo dolerius susidėjo į juodą rankinę ir išėjo. P. Kazakausko žodžiais, jis dolerius būtų pasidėjęs darbe į seifą, tačiau pakeliui nutarė dar išgerti. Truktelėjo alaus viename bare, kitame bare užsiplepėjo su bendradarbiu, kol galop taip apgirto, jog nutrūko atminties "juostelė". Kas buvo toliau, P. Kazakauskas sako nežinąs, nes atsipeikėjo gulįs namie, savo lovoje. Rankinės šalia nebebuvo. Pašokęs lyg nudegintas vyras veltui jos ieškojo ir baruose, kur gėrė, ir darbe seife. Blogiausia, jog Povilas niekaip negalėjo prisiminti, kada ir kur rankinę pametė. Jei ne sąžiningoji J. Bieliauskienė, P. Kazakauskas iki savo mirties taip ir nebūtų sužinojęs, kad pinigus paprasčiausiai žioplai užmiršo ant suoliuko.
Ar teisybė brangiau už pinigus?
Prieš kelias dienas teismas padėjo tašką. Nutarta, jog tegul dolerių kilmė ir kelia abejonių, tačiau P. Kazakauskas įrodė pinigus pametęs būtent jis. Policija įpareigota visus 49 900 dolerių grąžinti ieškovui. Kol P. Kazakauskas įrodinėjo savo tiesą, jo valiuta nuvertėjo net 43 000 litų! Tačiau vyras teismą paliko neslėpdamas šypsenos. Jei prokurorai nutarties nepaskųs, iš bedarbio jis veikiai vėl taps turtingu. Po paskutiniojo teismo P. Kazakauskas žurnalistams paaiškino, jog pagal Civilinį kodeksą 5 procentai radinio vertės priklauso sąžiningajai radėjai. Tiek jis jai ir atiduosiąs. Beje, šioje vietoje užbaigti pasakojimo dar negalima. Teisme dalyvauti trečiuoju asmeniu buvo pakviesta ir J. Bieliauskienė. Tardytoja visus nustebino dar kartą kilniai pasielgdama. Atrodytų, Jūratė turėjo būti suinteresuota, jog P. Kazakauskas pralaimėtų - tuomet radinys būtų buvęs pripažintas bešeimininkiu ir pagal įstatymą atitekęs jai pačiai. P. Kazakausko pozicijos ne kartą svyravo, ypač kai virpančiu balsu jis porino apie paslaptinguosius pasiskolinimus. J. Bieliauskienė - ne toks žmogus, kurį šildytų raudančio žioplio pinigai. Užuot savo kišenės labui patylėjusi, J. Bieliauskienė keletą kartų J. Kazakausko advokatui patarė, kokią geriau skirti ekspertizę, kad būtų įrodyta tiesa. Tardytojai J. Bieliauskienei teisybė ir padorumas brangiau už pinigus.
Autoriaus nuotr.
Kad ir kaip stengėsi, P. Kazakauskas neprisimena, kaip girtas pametė milžinišką sumą.
(Kazakaus.jpg)
Tardytojai J. Bieliauskienei teisybė ir padorumas brangiau už pinigus
