Didžiųjų pasaulio religijų atstovai, tarp jų ir tie, kurie gyvena religinės nesantarvės draskomose šalyse, tvirtina, kad tikėjimo skirtumai nėra pagrindinė konfliktų priežastis, rodo ketvirtadienį (10.16) išspausdintas pasaulinis tyrimas.
Tūkstančiai budistų, krikščionių, hindistų, judėjų ir musulmonų, kurie buvo apklausti Izraelyje, Indijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse, taip pat teigė, kad didesnis žmonių pamaldumas prisideda prie valstybių gerovės.
"Klausantis žinių dažnai kyla įspūdis, kad religija yra neatsiejama nuo konfliktų", - sakė Niujorke įsikūrusio Ročesterio universiteto religijų profesorius bei šio tyrimo vadovas Williamas Greenas (Viljamas Grynas). Tačiau, pasak jo, ši apklausa rodo, kad tai toli gražu neatitinka tikrovės.
"Žmonių įsitikinimas, kad kuo religingesnė visuomenė, tuo gyvenimas toje šalyje geresnis, rodo, kad jie nesibaimina tikėjimo", - pažymėjo W. Greenas per spaudos konferenciją, skirtą šiam Ročesterio universiteto ir "Zogby International" vienuolikoje valstybių atliktam tyrimui.
Indijoje, kurioje kyla konfliktų tarp hinduizmo ir islamo išpažinėjų, 65 proc. musulmonų ir 55 proc. indų teigė nesutinkantys, kad skirtingos religijos sukelia smurtinius incidentus.
Šiai nuomonei taip pat nepritarė 90 proc. musulmonų ir 44 proc. žydų, gyvenančių Izraelyje. Religinius skirtumus su smurtiniais konfliktais siejo 46 proc. apklaustųjų, o savo nuomonės neturėjo 10 proc. Nuo 2000 metų, kai prasidėjo palestiniečių sukilimas už savo nepriklausomos valstybės įkūrimą, šioje valstybėje jau žuvo daugiau negu 3 tūkst. žmonių.
Per šį tyrimą iš viso buvo apklausti 4 tūkst. žmonių, priklausančių judaizmo, islamo, hinduizmo, krikščionybės, budizmo konfesijoms Izraelyje, Indijoje, Pietų Korėjoje ir Jungtinėse Valstijose. Šioje apklausoje taip pat dalyvavo Rusijos ortodoksai, Saudo Arabijos musulmonai ir Peru katalikai.
Dauguma respondentų religiją pateikdavo vertybių skalės viršūnėje šalia šeimos, išsilavinimo ir turto. Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonėms tikėjimas yra kur kas svarbesnis už politiką.
Apklausoje taip pat paneigta nuomonė, kad uolūs tikintieji savo religiją laiko vieninteliu tikru keliu į Dievą. Dauguma Rusijos ortodoksų, Izraelio bei Indijos musulmonų, Jungtinių Valstijų katalikų ir protestantų pažymėjo, kad yra ir kitų būdų išpažinti Dievą ir būti išganytam.
Tačiau tik 14 proc. Pietų Korėjos katalikų ir 20 proc. Saudo Arabijos musulmonų sutiko su šiuo teiginiu.
Tačiau nors tikintieji pripažįsta kitas religijas, palyginti mažai žmonių toleruoja santuokas tarp skirtingų konfesijų atstovų.
Vedyboms tarp skirtingas religijas išpažįstančių žmonių labiausiai pritarė Amerikos protestantai bei JAV ir Peru katalikai. Tačiau jas neigiamai vertina Pietų Korėjos krikščionys, Indijos hinduistai, Izraelio judėjai ir Saudo Arabijos, Indijos bei Izraelio musulmonai.
Pasak W. Greeno, musulmonai iš esmės palankiai žvelgia į mišrias santuokas, tačiau tik tuo atveju, kai kitatikę veda vyras.
"Žmonės nenuvertina kitų religijų bei jų išpažinėjų, tačiau tai nereiškia, kad jie norėtų sukurti šeimą su skirtingo tikėjimo partneriu, - pažymėjo jis. - Tokiai jų nuostatai įtakos gali turėti ir kiti, ne vien tik religiniai faktoriai".
Ši apklausa buvo atliekama nuo sausio iki kovo mėnesio.
"Reuters"-BNS
