Jau greitai būsi
Dievo rankos pamylėtas,
Nes Kūčių vakaras
Visus namus apgaubs.
Ir paukštis, ir žmogus,
Ir senas lieptas
Šventų akimirkų
Lietuvoje sulauks.
Kai lūpos ims kalbėt
Viltingą maldą,
Atrodys, laimės
Jau užteks visiems.
Ir galingieji, tie,
Kurie mus valdo,
Gal iš širdžių
Bent meilės neišsems.
Kalėdos turi juk
Apšviesti protą,
Nuimti baimės raištį,
Kad ateitį regėtume
Lyg sodą
Su vaisiais ir
Plazdėjimu drugių.
Bent kartą turime
Užkopt ant vargo kalno,
Kad gėrio spindulį
Galėtume paliest.
Bent kartą turime
Išgirsti žodį šventą,
Kad virstų jis
Į lyriškas eiles.
Nes tam skirta
Kilni Kalėdų šventė,
Kad būtų žemėj
Ir širdy šviesiau,
Kad peržengę
Namų gimtųjų slenkstį
Pasidalintume, ką turime,
Pusiau.
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.
REKLAMA
