Kėdainių rajono Vainotiškių kaime, Ežero gatvės 25-tajame daugiabutyje, tarp sutuoktinių įvykęs kivirčas baigėsi neatitaisoma nelaime. Antrą invalidumo grupę turinti Genė Česnakienė (60 m.), susivaidijusi su savo vyru Stasiu Česnaku (63 m.), vienu peilio dūriu mirtinai jį sužalojo.
37 metus kartu pragyvenę sutuoktiniai, S. ir G. Česnakai užauginę sūnų ir dukrą, patyrė daugybę gyvenimo ir likimo smūgių. Nuolat girtaujantis vyras terorizuodavo savo moteriškę. Vargšė, šiuo metu įtariamoji, iš viso savo gyvenimo gali suskaičiuoti vos pusmetį šviesaus gyvenimo. Visa kita - girto vyro priekaištai, smurtas. Galutinai sveikatą palaužė į Ispaniją uždarbiauti išvykusios dukros Eglės nužudymas tolimoje, nesvetingoje šalyje. Šeimą persekiojantis skurdas neleido net žuvusiosios kūno parsivežti iš Ispanijos. Nesulaukta pagalbos nei iš vietinės valdžios, nei iš Seimo. Nelaimėje padėjo tik juos pažįstantys kaimynai ir giminės.
Likimo palaužtai moteriškei neatlaikė nervai - bandė nuodytis vaistais, pakriko sveikata. Pripažinta antros grupės invalide, nedarbinga G. Česnakienė tegalėjo tenkintis tik invalidumo pašalpa. Vyras skausmą skandindavo alkoholyje, moters nuostabai išgerdamas iki dešimties butelių alaus per dieną. Nuo šių metų pradžios pradėjęs gauti pensiją Stasys jau tą pačią pensijos mokėjimo dieną pinigus skubėdavo grąžinti į parduotuvėlę, iš kurios skolon gaudavo alkoholinių gėrimų. Stasys nuo kasdienio girtavimo darėsi vis priekabesnis, šlubavo sveikata, nuolat sakydavo, kad gyvena paskutinę savaitę, vemdavo, viduriuodavo krauju, kankinosi nuo prostatos ligų, o visą susikaupusį pyktį išliedavo ant savo žmonos. Nieko nevalgydavo, tik silpnino savo organizmą alkoholiu. Užeidavo priepuoliai, daužydavo galva į sieną, raudavosi plaukus.
Vaizdingoje Vainotiškių ežero pašonėje stovinčiame daugiabutyje gyvenanti šeima buvo nuolat kamuojama nepriteklių, girto vyro barnių ir pretenzijų. Jie gyveno dviese, tik vasarą senelius aplankydavo anūkė, žuvusios Ispanijoje dukros dukra - visas močiutės Genės džiaugsmas. Močiutė mylėjo anūkę, matydavo joje savo dukros atvaizdą.
Drebančioje rankoje spausdama anūkės nuotrauką, moteris kaltės neneigia ir, vadindama save "žudike", pasakoja apie lemtingąjį vakarą:
- Grįžom iš buvusio bendradarbio laidotuvių, bet Stasiui būtinai reikėjo dar alaus. Išgėrė kioskelyje, namuose patriukšmavęs atsigulė. Tada pradėjo burbuliuoti, kad išsinešdintų iš namų anūkė, kuri kaip tik šiuo metu svečiuojasi pas mus. Negalėdama klausyti bjaurių kalbų, liepiau nutilti ir manęs bei anūkės neskaudinti. Atsakymo sulaukiau - skaudaus vyro spyrio į krūtinę, o atsikėlęs pastvėrė kėdę ir trenkė man į nugarą. Iš kambario išpuoliau į virtuvę, griebiau virtuvinį peilį ir ištiesus į jį surikau: "Nebandyk pulti ir daugiau mane mušti!" Griūdamas puolė mane, ir užteko jam tik užvirsti ant mano rankose suspausto peilio... Pagalvojau, kad nualpo, bandžiau pakelti. Krūtinėje pamačiau vienintelę skylutę - tokią nedidelę... Puoliau pas kaimynus kviesti greitąją pagalbą, bet atvykę medikai konstatavo Stasio mirtį. Prisistačius policijai, prašiau, kad mane suimtų, bet pareigūnai po ilgai trukusios apklausos paleido į namus.
Skaudu klausyti verkiančios ir drebančios, dabar įtariamos nužudymu, moters. G. Česnakienė susitaikiusi su mintimi, kad jai gresia bausmė ir įkalinimas. Bet toks gyvenimas beveik 4 dešimtmečius, jai jau buvo tapęs pačia didžiausia bausme, atėmusia sveikatą, gyvenimo džiaugsmą ir laimę. O dar tas skurdas, dėl kurio vyrą palaidoti galės tik už valstybės skiriamą pašalpą. Moteris baiminasi ir teismo nuosprendžio, ir velionio vyro artimųjų pasmerkimo.
Nuteisimas tikrai nepalengvins šios moters dalios - jai reikia priežiūros, palaikymo. Lankantis pas ją, ilgokai teko raminti, guosti, nukreipti jos kalbas apie savižudybę. Ar tikrai, teisdami ją, būsime teisūs?
