Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiomis dienomis Telšių rajono Upynos seniūnijai priklausančiame Vainočių kaime pagrindinė vietos gyventojų pokalbių tema - kas bus pernykščio gruodžio pabaigoje pagimdžiusiai ir daržinėje, po šieno krūva, kūdikį palikusiai šio kaimo gyventojai Linai Vaitiekutei (25 m.). Nors po pirminės apžiūros konstatuota, kad ant naujagimio kūnelio smurto žymių nėra, įtariama, kad vos pasaulį išvydęs kūdikėlis mirė nesava mirtimi. Kaip sakė Teismo medicinos instituto Telšių ekspertinio poskyrio teismo medicinos ekspertas Rimantas Rauktys, galutinės kūdikio mirties priežastys teisėsaugininkams bus pateiktos gavus paskirtų papildomų tyrimų išvadas, o tai gali užtrukti ilgiau nei mėnesį. Nepaisant to, Telšių rajono PK Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėja Lina Rupšienė pagal naujagimio mirties faktą jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Moterų konsultacijoje nesilankė
Nors Lina kurį laiką nėštumą slėpė, moterų konsultacijoje nesilankė, apie greit pasaulį išvysiantį jos antragimį (pirmajam, Žygimantui, jau treji metukai) gandai po kaimą ir visą Upynos seniūniją netruko pasklisti... Neįstengdama ilgiau slapstytis moteris artimiesiems užsiminė, neva pati pasiskaičiavusi, kad gimdymas - "kovo ar gegužės mėnesį". Tačiau gruodžio 28-ąją Lina staiga sulieknėjo... Gal viskas tuo ir būtų pasibaigę, jei ne atidūs vainotiškiai. Kažkuris iš jų iškart atkreipė dėmesį į Linos figūros pasikeitimus, tačiau taip ir neišgirdęs džiugios naujienos, ką moteriškaitė pagimdžiusi - dukrelę ar sūnelį, užplūdusiu nerimu suskubo pasidalinti su rajono PK pareigūnais. Gavę anoniminį pranešimą apie tai, kad nurodytoje sodyboje gali būti slepiamas "greičiausiai nužudyto" naujagimio kūnelis, pareigūnai tą pačią minutę išvyko patikrinti anonimo pranešimo. Jis pasitvirtino.
Beje, tuo laiku Linos Vaitiekutės namuose jau nebuvo - po gimdymo jauna moteris pasijuto labai prastai (nukraujavo) ir iškviestos greitosios buvo skubiai nuvežta į Telšių ligoninės Ginekologijos skyrių. Medikams Lina paaiškino ką tik persileidusi, todėl, girdi, ir prasidėjęs ūmus kraujoplūdis. Ligonei buvo suteikta reikiama pagalba, būklė pamažu ėmė gerėti. Būtent dėl sutrikusios sveikatos iki šiol L. Vaitiekutės negalėjo apklausti tyrėja Lina Rumšienė. Pareigūnė sakė nutarusi palaukti, kol gimdyvė bus išrašyta iš gydymo įstaigos. Palatoje, girdi, nėra sąlygų moterį smulkiai klausinėti. Tačiau nežinia, ar tyrėjai pavyks Liną Vaitiekutę greitai apklausti, mat, mūsų turima informacija, ji nusiskundė prasta psichoemocine būsena, todėl gali būti nukreipta gydytis į atitinkamos paskirties ligoninę. Tokiu atveju naujagimio mirties tyrimas dar užsitęstų...
Naujagimio nenorėjo jo tėvas?
Kaime kalbama, esą Linos nėštumu visų pirma buvo nepatenkintas jos sugyventinis Jonas Luinys (26 m.). Pernai vasarą iš įkalinimo įstaigos sugrįžęs vyriškis, sako, nenorėjo tikėti, kad kūdikis - jo, įtarinėjo Liną buvus neištikimą, todėl, girdi, ir galėjęs pastūmėti draugę žengti neapgalvotą žingsnį. Tiesa, duodamas parodymus įvykį tiriantiems pareigūnams Jonas tokias kalbas kategoriškai paneigė. Tačiau kai kurios jo mintys, anot tyrėjų, švelniai tariant, kelia nuostabą. Mūsų turima informacija, bus aiškinamasi ir tai, ar Jonas Luinys nepadėjo draugei naujagimiu atsikratyti.
Stokojo atsakomybės jausmo
Lina Vaitiekutė gimė ir užaugo Vainočiuose. Be jos, šeimoje dar buvo jaunesnis brolis ir sesuo. Abiem tėvams mirus, Lina su broliu Ramūnu liko pas Vainočiuose įsikūrusią močiutę, tėvo motiną. Susipažinusi su Jonu Luiniu, mergina netrukus susilaukė pirmagimio, tačiau tėvas vaikui savo pavardės nesuteikė. Į nusikaltimus linkęs Jonas Luinys pirmąsyk buvo nuteistas lygtinai, o vėliau, nusikaltęs pakartotinai, grotų neišvengė. Į laisvę vyriškis, kaip minėta, buvo paleistas pernai vasarą, vėl sugrįžo pas Liną.
Kaip sakė Upynos seniūnas Arūnas Usis, sunkiai besiverčiančiai vienišai motinai Linai Vaitiekutei prieš kurį laiką buvo pasiūlytas kapinių sargės darbas. Deja, moteriai sunkiai sekėsi su juo susidoroti. Pagrindinė bėda, anot seniūno, buvo ta, kad Lina labai stokojo atsakomybės jausmo, nesuvokdavo (ar nenorėdavo suvokti) elementarių dalykų, neįsiklausydavo į geranoriškus patarimus, pamokymus.
Tai, ką prieš Naujuosius metus apie Liną Vaitiekutę išgirdo vainotiškiai, kaip toliau pasakojo seniūnas, visus tiesiog šokiravo. Kad ir kokia ji, girdi, buvo negrabi, niekas nebūtų patikėjęs, kad būtų galėjusi ramia širdimi savo naujagimį paslėpti šieno glėbyje ir lyg niekur nieko tvirtinti, kad įvyko persileidimas, kad naujagimio lyg ir nebuvo... "O gal moteriškę po gimdymo apstojo psichologinės problemos, gal prasidėjo pogimdyminė psichozė? - tarsi ieškodamas nežmoniškam poelgiui pateisinimo, staiga susimąstė Upynos seniūnas. - Bet, kita vertus, nesilankymas moterų konsultacijoje, nėštumo slėpimas lyg ir leidžia daryti išvadą, kad vaikelis nebuvo laukiamas, kad jo Lina neplanavo auginti..."
Be abejo, visi įtarimai bus paneigti ar patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu. Naujasis Baudžiamasis kodeksas motinai už naujagimio nužudymą (dėl gimdymo nulemtos būsenos) numato laisvės atėmimą skiriant areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Tokios trukmės laisvės atėmimas buvo skiriamas ir pagal ankstesniuosius baudžiamuosius įstatymus (tiesa, anuomet nebuvo akcentuojama motinos psichikos būklė - gimdymo nulemta būsena). Kitaip sakant, jei, atlikę atitinkamą ekspertizę, ekspertai psichiatrai pateikdavo išvadą, kad gimdyvė taip pasielgė dėl pogimdyminės psichozės ar pan., nelaimės kaltininkė nebūdavo traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Dabar, kaip minėta, baudžiama net ir tada, kai toks nusikaltimas padaromas dėl gimdymo nulemtos būsenos, taigi galima tvirtinti, kad dabar atsakomybė už naujagimio nužudymą yra sugriežtinta.
Iš didelio debesies - mažai lietaus...
Kaip rodo statistika, naujagimių nužudymų nuolat daugėja. Anksčiau per metus pasitaikydavo vos kelios tokios mirtys, o pastaraisiais metais suskaičiuojama po keliolika. Daug tik ką pagimdytų kūdikių atsiduria didmiesčių šiukšlių konteineriuose, patenka į sąvartynus, ištirti o tokius nužudymo atvejus, nustatyti taip savo kūdikiais atsikračiusias motinas yra be galo sunku. Kita vertus, ne paslaptis, kad daugumai motinų už naujagimių nužudymą iki šiol pavykdavo išsisukti nuo bausmės. Kai kurių pareigūnų nuomone, būtent tai (kad pavyks išvengti atpildo) dažną vaikelio nelaukiančią nėščiąją ir paskatina pakelti ranką prieš bejėgį, apsiginti negalintį gyvą padarėlį...
Antai prieš kurį laiką Skuodo rajone, melioracijos griovyje, buvo rastas negyvas naujagimis, kurį, kaip netrukus paaiškėjo, čia užkasė... 25 metų moteris, penkių pametinukų vaikų motina. Sulaikyta pareigūnų moteris prisipažino kūdikį pagimdžiusi lauko virtuvėlėje, tačiau šis atseit buvęs negyvas, todėl ir "pakavojusi". Po ekspertizės buvo konstatuota, kad kūdikis gimė gyvas, tačiau buvo... pasmaugtas. Remdamiesi tokiomis išvadomis rajono apylinkės prokurorai iškėlė baudžiamąją bylą. Tačiau ji po kurio laiko buvo nutraukta, konstatavus, kad... nėra nusikaltimo sudėties. Kitaip sakant, visa kaltė buvo suversta gimdyvės psichoemocinei būklei.
Kaip kalbėdamasi su "Akistatos" žurnaliste pripažino Skuodo rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Zita Lenkienė, laisvės atėmimas yra griežta bausmė, tačiau ne mažesnė bausmė esą gali būti ir nuolatinė savigrauža, išgyvenimas dėl tokio savo poelgio. Be to, negalima esą nepagalvoti ir apie vaikus, kurie, mamai patekus už grotų, liktų be priežiūros (mat tėvas nesugeba jais pasirūpinti), todėl būtų apgyvendinti valdiškoje globos įstaigoje.
Didelis būrys mažamečių vaikų palengvino ir Alytaus rajono gyventojos, kaltintos tyčiniu naujagimio nužudymu, padėtį. Jūratė buvo nuteista trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau nė tiek nesėdėjo už grotų - atsižvelgus į tai, kad namie liko laukti net septynetas pametinukų, kuriems labai trūko motinos, nuteistajai netrukus atsivėrė laisvės vartai... Sužinojome, kad grįžusi iš pataisos namų Jūratė jau spėjo susilaukti ir aštuntojo vaikelio... Anot seniūnijos darbuotojų, motina vaikais rūpinasi kaip sugeba, tiesa, tie sugebėjimai labai riboti...
Drąsiai galima tvirtinti, jog bausmės pavyko išvengti ir Zarasų rajono Antazavės miestelyje gyvenančiai Jolitai. Apie neseniai "su pilvu" vaikštinėjusią, o staiga sulieknėjusią netekėjusią moterį pareigūnams pranešė anonimas. Apklausinėjama pareigūnų Jolita net nebandė gintis - prisipažino prieš kurį laiką pagimdžiusi, tačiau kūdikis buvęs negyvas, todėl jį netoli namų užkasusi... Moteris nurodė kapelio vietą, tačiau ten nepavyko aptikti jokių laidojimo požymių. Greičiausiai dėl to moteriškė staiga pakeitė ankstesnius parodymus (nerastas naujagimio lavonėlis - nėra ir nusikaltimo sudėties!) ir pradėjo aiškinti, neva nieko panašaus nebuvę. Pareigūnai dėjo daug pastangų, kad surastų pagrindinį baudžiamosios bylos įkaltį, deja, jo taip ir nesuradus prokurorui K. Kuzmickui nieko kita neliko, kaip pasirašyti nutarimą baudžiamąją bylą kelti atsisakyti.
Tragikomišku galima pavadinti ir šiaulietės Gitos (22 m.) nėštumą ir gimdymą. Apie staiga pradėjusią gausiai kraujuoti draugę medikams pranešė kartu gyvenantis Gitos sugyventinis. Jauna moteris atvykusiems greitosios pagalbos gydytojams prisipažino nežinojusi, kad buvusi nėščia - atseit nejautusi nei vaisiaus judesių, nei kitokių nėščiosioms būdingų negalavimų! Girdi, rytą jai pradėję mausti pilvą, todėl pamaniusi, kad užkietėjo viduriai, tualete "iš širdies" pastenėjusi. Staiga kažkas tik šliūkšt į klozetą... Žiūri - kūdikėlis!
Nors Gita tvirtino, kad neišnešiotas vaikelis gimė negyvas, teismo medicinos ekspertas šiuos tvirtinimus paneigė. Buvo konstatuota, kad kūdikis uždusintas. Dėl šio įvykio miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas, tačiau, kaip "Akistatai" sakė vyr. prokuroro pavaduotojas A. Daujotas, vėliau buvo priimtas nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. Mat pritrūko įrodymų, kad naujagimis buvo uždusintas, todėl buvo prieita prie išvados, kad jis užduso gimdymo metu.
Kaltę verčia pogimdyminei psichozei
Tiek teisėsaugos darbuotojai, tiek gydytojai psichiatrai patvirtino, jog dažna naujagimį nužudžiusi moteris visą kaltę dėl sunkaus nusikaltimo bando suversti staiga išsivysčiusiai pogimdyminei psichozei. Be abejo, tokių atvejų pasitaiko, tačiau, anot specialistų, dažnai tokiu pasiteisinimu tik bandoma sušvelninti savo padėtį, siekiama išvengti atsakomybės.
Statistika skelbia, jog pogimdymine psichoze suserga maždaug iki 20 iš 10 000 gimdyvių. Dažniau toks susirgimas paliečia gimdančias pirmąkart, fiziškai ir psichiškai neatsparias moteris. Pasitaiko, kai pogimdyminė psichozė išsivysto iki gimdymo patyrusiosioms psichinę (pavyzdžiui, artimo žmogaus netektį) ar galvos (pavyzdžiui, susižalojus avarijos metu) traumas.
Medikai tvirtina, jog pogimdyminė psichozė dažniausiai prasideda pamažu, išryškėja maždaug antrą trečią savaitę po gimdymo. Ligonę pradeda kankinti fizinis ir psichinis silpnumas, ji tampa liguistai jautri, greitai pavargsta. Sutrinka miegas, apima baimė dėl kūdikio. Sunkesniais atvejais tokie pojūčiai stiprėja, apima depresija, gali atsirasti kliedesiai, haliucinacijos. Ligonė gali pradėti nebesuvokti nei laiko, nei vietos, nei savęs.
Kad tokios bėdos neištiktų, būsimoji motina turi būti iš anksto ruošiama gimdymui ir motinystei. Moterų konsultacijoje, kurią nėščioji lanko, teikiama visokeriopa (medicininė, socialinė, jei reikia - ir psichoterapinė) pagalba, atitinkamai psichologiškai parengiami ir kiti nėščiosios šeimos nariai. Tačiau kas atsakys, kaip padėti toms būsimoms mamytėms, kurios slepia nėštumą, kurios, rizikuodamos ir savo, ir savo būsimų kūdikių sveikata, moterų konsultacijoje nesilanko?
