Maža valstybė Lietuva turėjo didelių problemų privatizuodama nuo sovietinių laikų likusias valstybines įmones, rašo leidinys "The Economist". Daugiausiai dėmesio straipsnyje skiriama lietuvių nenorui parduoti estams “Rytų skirstomuosius tinklus”.
1999 metais didžiausią iš šių įmonių "Mažeikių naftą" pardavus amerikiečių kompanijai, kuri ją tyliai perleido Rusijos bendrovei, kilo tiek daug triukšmo, kad protestuodamas atsistatydino tuometinis ministras pirmininkas Rolandas Paksas, vėliau pasinaudojęs dėl sandorio kilusiu visuomenės nepasitenkinimu, kad po trejų metų netikėtai laimėtų prezidento rinkimus.
Nors ir ne tiek, tačiau įdomus buvo ir neseniai vykęs Lietuvos valstybinių alkoholio bendrovių pardavimas. Vienas iš sandorių žlugo spalio mėnesį, kai potencialus pirkėjas italas neatvyko pasirašyti sutarties. Kitame privatizavime kilo nesutarimų, kai vietinės bendrovės naudai buvo atmestas geriausias įmonės iš kaimyninės Latvijos pasiūlymas.
Vėliau parlamentiniame tyrime išsiaiškinta, kad minėta vietinė įmonė gavo konfidencialios informacijos, nutekėjusios iš R. Pakso aplinkos. Šis kaltinimas yra įtrauktas į apkaltos procedūrą, kurią prezidentui parlamentas pradėjo gruodžio mėnesį, rašo "The Economist".
Dabar Lietuvos Vyriausybė gali sužlugdyti dar vieną sandorį. Praėjusių metų rudenį Vyriausybė pasiūlė privatizuoti šalies elektros skirstomuosius tinklus parduodant dvi įmones, aptarnaujančias rytinę ir vakarinę Lietuvos dalis. "Vakarų skirstomųjų tinklų" privatizavimas buvo skirtas vietiniams investuotojams ir vyko sklandžiai. To negalima pasakyti apie "Rytų skirstomuosius tinklus", kurie buvo pasiūlyti užsienio investuotojams.
"Rytų skirstomieji tinklai" pritraukė rimtą pareiškėją, pasiūliusį solidžią - apie 150 mln. eurų - kainą. Problema ta, kad pareiškėjas yra iš kaimyninės Estijos, dar mažesnės už Lietuvą Baltijos valstybės. Regione smarkiai konkuruojama, tad parduoti įmonę pasipūtusiems estams neleidžia lietuvių išdidumas, rašo "The Economist".
Lietuva norėjo pirkėjo iš Vakarų Europos. Tačiau paskutinę minutę pasitraukė didžiausia viltimi laikyta Vokietijos įmonė E.ON, palikusi Estijos "Eesti Energia" vienintele konkurso dalyve. "Eesti Energia" pasiūlymas galioja iki kovo mėnesio, tačiau parlamento komitetas jau patarė "Rytų skirstomųjų tinklų" privatizavimą atidėti vieniems ar dvejiems metams. Atrodo, kad tam yra labai linkusi pritarti ir sutrikusi Vyriausybė.
Norėdama paaiškinti savo pasipriešinimą, Lietuva tvirtina, kad "Eesti Energia" yra pernelyg maža ir per daug įsiskolinusi, kad keltų pasitikėjimą kaip savininkė. Be to, įmonė yra valstybinė monopolininkė, kuri, anot lietuvių, pati turės būti restruktūrizuota ir privatizuota. Dėl to galutinis "Rytų skirstomųjų tinklų" savininkas liktų neaiškus.
Pasak "The Economist", šie argumentai skamba neįtikinamai. Nors, vertinant pagal pasaulinius standartus, "Eesti Energia" yra nedidelė, jos pelnas ir turtas yra penkiskart didesni už "Rytų skirstomųjų tinklų". Be to, "Eesti Energia" skolinimosi reitingas yra aukštesnis nei pačios Lietuvos. Vykdant Europos Sąjungos (ES), į kurią Estija įstos gegužę, reikalavimus, įmonė jau buvo pertvarkyta į atskirus apskaitos ir veiklos padalinius. "Eesti Energia" gali būti anksčiau ar vėliau privatizuota, tačiau tai tikriausiai vyks akcijas siūlant viešai, o ne parduodant vienam pirkėjui.
"Eesti Energia" tvirtina, kad Baltijos šalys turi panašius strateginius interesus - jos visos bijo priklausomybės nuo Rusijos. Lietuvai nuogąstaujant, kad ilgainiui jos energetikos sektorių perims Rusija, dėl to bent jau ne mažiau nerimauja ir Estija.
"Eesti Energia" siūlo regioninę konsolidaciją. Prieš trejus metus Estijos įmonė siekė susilieti su Latvijos valstybine energetikos monopolininke "Latvenergo", tačiau šie ketinimai žlugo dėl politinio pasipriešinimo. Jei "Eesti Energia" nepavyks gauti "Rytų skirstomųjų tinklų", jos žvilgsnis tikriausiai ir vėl nukryps į Latviją. "Eesti Energia" gali tikėtis pasiekti savo tikslų Lietuvoje po gegužę įvyksiančios ES plėtros, kai visų valstybių narių įmonėms turės būti sudaromos vienodos sąlygos.
ELTA
