Irena ZUBRICKIENĖ
Lietuvoje šiuo metu gali būti apie 25-30 tūkstančių vaikų, kurie yra "laikinai netekę" abiejų arba vieno iš tėvų, nes šie išvykę į užsienį. Taip skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras.
Biuro vadovės dr. Audros Sipavičienės teigimu, naujuoju tyrimu norėta atskleisti ne didelius skaičius, o socialinę-emocinę vadinamosios ekonominės emigracijos pusę, poveikį šeimai. Specialistų teigimu, beveik neabejotina, kad net ir laikina emigracija turės psichologinių pasekmių vaikams, kurie laikinai likę dėl užsidirbti išvykusių tėvų ir jau vadinami "emigracijos našlaičiais".
Anot statistikos, į užsienį dažniausiai emigruoja vieną mokyklinio amžiaus vaiką turinčių šeimų nariai (42,1 proc.). Nors suaugusiam žmogui 1 - 3 metų tolimos išvykos laikotarpis gali atrodyti gana trumpas gyvenimo etapas, vaikai išsiskyrimą išgyvena daug jautriau. Ypač daug streso vieno iš tėvų išvykimas sukelia mažamečiams, ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tokio amžiaus vaikai dar neturi laiko pojūčio, todėl jiems sunku suvokti, jog jie nepraranda vieno iš tėvų amžinai.
Vyresniems vaikams vieno iš tėvų išvykimas irgi sukelia stiprių išgyvenimų. Šeimos nario migracija vaikui gali reikšti iki tol saugaus "namų" ir "šeimos" pasaulio suirimą, o tai verčia jį ieškoti savo vietos naujo tipo šeimoje. Tyrimas atskleidė, kad net 48,5 proc. tarp Lietuvos ir užsienio šalių gyvenančių tėvų pastebėjo, jog jų vaikai tapo liūdnesni, labiau nusiminę; maždaug trečdalis vaikų dažniau nei prieš migraciją būna pikti, dažniau verkia, jiems pasitaiko baimių, kurių anksčiau neturėjo, jie pradeda prasčiau mokytis; per 20 proc. tapo grubesni ar net agresyvūs. Tokie elgesio pokyčiai buvo ryškesni tose šeimose, kuriose į užsienį išvažiavusi yra motina. Įdomu tai, jog pastebimas ir atvirkštinis reiškinys: net 40 proc. su vaikais likusių tėvų pastebėjo, jog partneriui išvykus vaikai tapo meilesni. Tačiau tai gali slėpti vaiko stresą ir baimę būti paliktam ir antro iš tėvų.
Dr. A. Sipavičienės nuomone, vaikams lengviau, jei jie gali dažnai matyti tėvus. Net jeigu tie dažnesni pasimatymai yra labai trumpi. O blogiausia yra tai, kad tėvai išvykimą bando atsverti materialine gerove - esą grįžus bus pinigų, vaikai galės nusipirkti daug dalykų.
Tyrimas taip pat parodė, kad net 44,3 procentai migruojančių šeimų nėra tvirtai apsisprendusios, kada įvyks jų susijungimas. Ši laikina emigracija, kuri dažnai perauga į nuolatinę, neretai baigiasi jausmų atšalimu ir šeimos skyrybomis. Iš apklausoje dalyvavusių šeimų net 15,2 proc. teigė per praėjusius 12 mėnesių svarstę galimybę nutraukti santykius. Absoliuti dauguma įvardija emigraciją kaip pašlijusių santykių priežastį.
Minėto tyrimo skaičiai ir išvados turėtų priversti ne vieną jauną šeimą pasvarstyti, kas išties yra geriau: prabanga tviskantys namai, kuriuose auga šaltas, abejingas, piktas, bet iki ausų modernia technika ir visais buities patogumais aprūpintas vaikas, retai matantis tėvus, ar plonesnė piniginė ir šilti šeimos narių jausmai, tikrosios gyvenimo vertybės.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Emigrantų vaikams dažniausiai netrūksta prabangių daiktų, bet trūksta tėvų meilės ir šilumos
