Irena ZUBRICKIENĖ
Šeimos drama Vilniuje, viename Verkių gatvės daugiabučių, kai sausio 4-ąją pusamžis sūnus pasmaugė savo pensininkę motiną ir tuoj pat pats savo gyvenimą užbaigė kilpoje, paskatino prisiminti senesnes tragedijas, vaikus pavertusias tėvažudžiais. Pavieniai pranešimai apie įvykdytas tėvažudystes, rodės, nesudarė įspūdžio, kad Lietuvos psichologai ir psichoterapeutai, analizuojantys tokių tragedijų priežastis, jau galėtų skelbti tai kaip atskirą savo analizių rūšį, - tiek daug piliečių nutraukė savo gimdytojų gyvybes.
Kaimynai nenorėjo patikėti
Minėtame vilniečių 4 kambarių bute gyveno pensininkė Cecilija Giedrienė (74 m.), jos sūnus našlys Henrikas Giedrys (53 m.) ir trys jo vaikai. Anksčiau Henrikas dirbo vairuotoju, tačiau pastaruoju metu šį darbą buvo metęs. Kaimynai šeimą vertino palankiai. Jie džiugiai aptarinėdavo pusamžį našlį, kad šis labai rūpinosi visais trimis savo sūnumis, nors tik vienas iš jų dabar yra dar nepilnametis. Žmonės matydavo, kaip Henrikas, auksinių rankų meistras, padedamas sūnų, kieme remontuodavo savo arba pažįstamų atgabentus automobilius.
Henriko motina pastaruoju metu sunkiai sirgo, kartais prarasdavo sveiką nuovoką, tad į lauką iš savo ketvirtojo aukšto beveik nenusileisdavo. Giedrių bute visuomet būdavo tylu - jokių įtarimų apie nesantaiką tarp šeimos narių kaimynai neįtardavo. Todėl sausio 4-osios ankstyvą priešpietę, kai iš minėto buto sklido triukšmas, artimiausi kaimynai buvo nustebę.
Dar didesnė nuostaba žmones nutvilkė po gero pusvalandžio, kai namą žaibu apskriejo žinia, jog senoji C. Giedrienė kambaryje rasta pasmaugta, o buto palėpėje - pasikoręs jos sūnus Henrikas. Šį kraupų reginį pirmasis išvydo vienas Henriko sūnus, sugrįžęs į butą.
Atvykę pareigūnai bute rado Henriko rašytą priešmirtinį raštelį. Jame vyriškis rašė, kad ligota motina trukdė gyventi jo vaikams, todėl jis nusprendęs ją nužudyti ir pats pasitraukti. Anot kaimynų, galų gale išseko ilgai buvusio kantraus ir santūraus vyro kantrybė, vienam jam nebepakėlus visų rūpesčių. Dėl šios tragedijos policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas vėliau turėtų būti nutrauktas, nes nebėra ką kaltinti - motinos žudikas nusižudė.
Atpildo irgi nelaukė
Panaši tragedija įvyko ir 2003-iųjų birželį Klaipėdoje. Vėlų vakarą daugiabučio namo gyventojas Ivanas Fomenka (22 m.), į jo butą beldžiantis iškviestiems policijos pareigūnams, paprašė palaukti ir... iššoko iš devinto aukšto. Vaikinas pasismeigė ant po langais esančios tvorelės. Netrukus jis ligoninėje mirė.
Išlaužę buto, pro kurio langą iššoko Ivanas, duris, policininkai rado į polietileno plėvelę suvyniotą jo motinos Svetlanos Leušinos (41 m.) kruviną lavoną. Velionės kakle, krūtinėje ir galvoje žiojėjo durtinės žaizdos, o rankos buvo surištos. Šalia stovėjo nužudytosios sūnus iš antrosios santuokos Timofejus (8 m.). Šoko ištiktam, badavusiam, sutrikusiam ir amą praradusiam vaikui buvo lūžęs vienas kojos pirštas. Bute buvo akivaizdūs grumtynių pėdsakai. Pareigūnai spėliojo, kad nužudytosios kūną buvo ruošiamasi kažkur išnešti ir paslėpti.
Nelaimėlių kaimynai tvirtino, kad Svetlanos šeima buvo labai padori. Moters sutuoktinis retai būdavo namuose, nes dirbo jūrininku (buvo išplaukęs ir tuokart). Tačiau prieš dvi paras iki tragedijos iš buto sklido didžiulis triukšmas. Nuo tada Svetlanos niekas nematė. Kaimynėms kilo įtarimų - jos iškvietė policiją. Kas buvo toliau, jau minėjome.
Svetlanos šeimą pažinoję žmonės negalėjo suvokti, kodėl sūnus taip žiauriai pasielgė su savo motina. Šeima buvo pasiturinti, tvarkinga. Buvo spėjama, kad profesinę mokyklą baigęs Ivanas palūžo po motinos priekaištų, jog nesusiranda darbo. Kaimynai teigė, kad prieš tragediją Ivanas atrodė esąs ramus, bet liūdnas, išgyvenantis, vienišas - galbūt jautėsi svetimokas antrojoje motinos šeimoje. Be to, anksčiau jaunuolis buvo vartojęs narkotikus. Nevilties ir pykčio apimtam Ivanui lemiamu momentu galėjo sutrikti psichika.
Tėvažudžiais pavertė alkoholis
Tėvažudžiais virtę, kaip atrodė, padorių tėvų vaikai, pasiskirdami sau pačią griežčiausią bausmę, padarytų nusikaltimų motyvus nusinešė į kapus, tad apie tai beliko tik spėlioti. Kita, pati didžiausia, grupė tėvažudžių yra akimirksnio nelaimėliai, alkoholio nukvailinti asmenys, protą išmainę į stiklelį ir lemiamą minutę praradę žmoniškumą.
Praėjusių metų rugpjūtį šeimos drama, dvelkianti alkoholiu, nutiko Ilgižių kaime (Raseinių r.). Saulius Janauskas (22 m.), po darbų namuose gerdamas alų su tėvu Adolfu Blinstrubu (55 m.), sulaukė tėvo priekaišto, esą visą vasarą per mažai dirba - tik guli lovoje ir klausosi muzikos. Tuomet Saulius kilo prieš tėvą. Tai pamačiusi Sauliaus motina nubėgo ieškoti pagalbos. Viena kaimynė neskubėjo padėti, nes teigė bijanti girto Sauliaus, o keli vyrai nuramino atbėgusiąją, esą sūnus ne pirmą kartą užsipuolantis tėvą, tad netrukus nurims ir viskas bus gerai. Tačiau namuose nelaimėlė rado Adolfą, keturių vaikų tėvą, nebegyvą. Ši istorija dar laukia teismo verdikto.
Prieš 3 mėnesius Panevėžio apygardos teismas paskyrė 14 metų kalėti Danilavos kaimo (Kėdainių r.) gyventojui Sauliui Jurevičiui (30 m.). Įrodyta, kad Saulius pernykštį lapkritį girtavo su savo tėvu ir motina. Begeriant sūnų papiktino tėvas, paprašęs... cigaretės. Girtas Saulius stumdė tėvą, daužė rankomis ir spardė, kol galiausiai sumuštasis po kelių valandų mirė. Šioje šeimoje stikliukas būdavo kasdienybės palydovas.
Prieš metus už grotų atsidūrė Vilkyškių kaimo (Šilutės r.) gyventojas Arvydas Damašauskas (36 m.). Dar 1997-aisiais Arvydas buvo nuteistas už tai, kad žiauriai sumušė du savo brolius ir motiną, pasmerkė juos invalidų daliai. O 2005-ųjų kovo 26 dieną, būdamas neblaivus, sumušė savo patėvį Stasį Auškalnį. Arvydo motina Barbora Auškalnienė (57 m.) dėl to ruošėsi kreiptis į policiją. Sūnus, užvaldytas keršto, vėl būdamas girtas, užpuolė motiną ir keletą kartų trenkė jai kumščiu į galvą, tampė po kambarį, trankė jos galvą į žemę ir spardė. Moteris mirė vietoje. Už tai Arvydui Klaipėdos apygardos teismas paskyrė 16 metų laisvės atėmimo.
15 metų kalėti 2003-iųjų gruodį buvo paskirta ir Kalvarijos miesto (Marijampolės apskr.) gyventojui Algimantui Maruškevičiui (45 m.), kuris nužudė savo motiną Eugeniją Maruškevičiūtę (79 m.). šis 8 kartus teistas alkoholikas, buvo namo gyventojų siaubas, nuo jo kentėdavo ir jo senutė motina. Kartą viskas baigėsi tragiškai. Kaimynai teigė esą įsitikinę, kad sūnus pyktį išliejo ant savo motinos, kai namuose neberado degtinės butelio, kurį bene prieš valandą buvo išsinešęs paties Algimanto siųstas sugėrovas...
Smurtu - prieš smurtą
Kita tėvažudžių kategorija, kurią išskiria psichologai, - smurtu auklėti ir galiausiai jo neapsikentę asmenys. Kaip galima suprasti iš jų gyvenimo istorijų, suguldytų į baudžiamąsias bylas dėl nužudymo, dabar už grotų esančių tėvų žudikų kasdienybę laisvėje smurtas lydėdavo metų metus.
Pernykštį spalį Kauno apygardos teismas pasiuntė už grotų kaunietį Vaidą Smaidžiūną (31 m.). Anksčiau neteistas vyras 7 metų nelaisvės bausmę užsidirbo už tai, kad per eilinį konfliktą su savo tėvu Antanu Smaidžiūnu (64 m.) mušė jį, stumdė ir spyrė gimdytojui į pakaušį. Abu vyrai buvo neblaivūs. Lemtingo spyrio pakako, kad A. Smaidžiūnas po kelių valandų mirtų, paliktas tysoti be pagalbos. Pasirodo, Smaidžiūnų bute dažnai vykdavo išgertuvės ir muštynės. Vaidas tikino privalėjęs kęsti tėvo agresiją net apie 20 metų. Tai liudijo ir žudiko motina. Kaip tvirtina psichologai, smurtas gimdo smurtą ir dažniausiai grįžta bumerangu.
Panašiai už grotų pateko ir Kušliškių kaimo (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) gyventojas Virginijus Žitkauskas, tuomet 23 metų vaikinukas. 2000-ųjų balandį, Verbų sekmadienį, jis namuose neteisėtai laikytu šautuvu, vieninteliu šūviu, nušovė savo tėvą Albiną Žitkauską (50 m.). Daug kam nebuvo paslaptis, kad pastaruoju metu, Albinui sugrįžus iš už grotų, namai buvo virtę pragaru. Teisme sūnaus gailėjusi labiau, nei nušauto vyro, Irena Žitkauskienė atviravo, kad pagaliau trūko Virginijaus, daug metų stebėjusio ir kentusio tėvo liejamą smurtą, nepagarbą, ujimą bei priekaištus, kantrybė. Tėvažudžiu tapęs vaikinas vis dėlto buvo nuteistas kalėti 11 su puse metų.
Išžudė visą šeimą...
Tėvažudžių juodajame sąraše yra ne vienas asmuo, kurio ranka kapan paguldė ne vieną iš tėvų, o abu.
Šiurpus nusikaltimas buvo įvykdytas 2004-ųjų balandžio pabaigoje Padubysio kaime (Raseinių r.). Algirdas Dabravolskis (tuomet 23 m.) į namus sugrįžo šiek tiek po vidurnakčio. Pamatęs sūnų išgėrusį, tėvas Pranas (63 m.) jį apšaukė ir vidun nepriėmė - pasiūlė eiti nakvoti į tvartą. Atsigulęs Algirdas niekaip negalėjo pamiršti įžeidžių tėvo žodžių. Staiga vaikinui į galvą toptelėjo mintis atkeršyti. Iš anksto numatęs, kad per grumtynes ant drabužių gali likti kraujo dėmių, Algirdas susirado apskurusias drapanas, jomis apsirengė, ir vėl pabeldė į trobos duris. Jas atidarė motina Genovaitė (60 m.). Algirdas tvojo gimdytojai kirviu ir žengė toliau. Jam po kojų pasimaišė nepilnametis brolis - kirviu kliuvo ir šiam. Paskui Algirdas visą įtūžį nukreipė į tėvą - jį užkapojo kirviu. Žudiku tapęs jaunuolis pribaigė ir sunkiai sužalotus, gailiai dejavusius brolį bei motiną. Sulūžus vieno kirvio kotui, Algirdas susirado kitą, o paskui abu juos įmetė į kaimo tvenkinį. Dubysos upe nuplaukė ir krauju permirkę žudiko drabužiai. Pamišėlis apsiprausė, švariai apsirengė ir sugrįžo į namus. Vėliau kurį laiką bandė suklaidinti šį baisų nusikaltimą pradėjusius tirti pareigūnus, imitavęs apiplėšimą. Vaikinas liejo ašaras dėl nužudytųjų ir tvirtino neva nežinąs, kaip toliau gyventi.
Kauno apygardos teismas A. Dabravolskį nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Pareigūnai nustatė, kad žudiku ramų, darbštų ir tvarkingą vaikiną pavertė staiga kilęs keršto jausmas tėvui, nesveikai peraugęs į nevaldomą įsiūtį bei norą išvengti atsakomybės, išžudant galimus nusikaltimo liudininkus.
Panašiai tragedija prisimenama ir Kupreliškio kaime (Biržų r.). 1995 metų kovo 31-osios vakarą parėjęs į namus Mindaugas Daunoras (tuomet 18 m.) susipyko su patėviu Jurgiu Vajega (39 m.), kuris pareiškė nebeduosiąs pinigų. Jaunuolis jautėsi nuskriaustas, kadangi jo neužstojo motina Danutė Vajegienė (41 m.). Naktį atsėlinęs į tėvų kambarį, Mindaugas mirtinai juos uždaužė storu laužtuvu bei subadė peiliu. Po to jis užsmaugė ir miegojusią seserį. Savo artimųjų kūnus vaikinas įmetė į šalia namų esantį melioracijos šulinį, jį užpylė žemėmis ir užbetonavo. Sesuo Rūta į šulinį buvo įmesta dar gyva, tačiau netrukus užduso.
Po šio nusikaltimo Mindaugas aiškino, kad motina su patėviu bei seserimi kažkur išvažiavo, tačiau vėliau jis prisipažino įvykdęs kraupų nusikaltimą.
Panevėžio apygardos teismas M. Daunorui paskyrė tuomet dar galiojusią mirties bausmę, bet vėliau sušaudymą pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Tąkart jis buvo jauniausias taip nuteistas žudikas. Lukiškių kalėjime Mindaugas, anot darbuotojų, atviravo esąs atstumtas visuomenės ir atrodė prislėgtas dėl savo poelgio bei sutrikęs. Stiprybės jam įkvėpė pokalbiai su kalėjimo kapelionu. Lukiškėse kalinys baigė vidurinį mokslą, savarankiškai mokėsi anglų kalbos. Jam parašydavo vyresnioji sesuo, aplankydavo močiutė. Po kelerių metų seseriai staiga mirus, Mindaugą vėl pradėjo kankinti depresija. Jis atviravo, kad geriau jau būtų sušaudytas, nes nuolat kankina baisūs prisiminimai.
2000-ųjų rugpjūčio 15-ąją M. Daunoras (23 m.) buvo rastas pasikoręs savo kameros lovoje. Kad niekas nesutrukdytų apgalvotam žingsniui, kalinys buvo apgadinęs kameros spyną - iš vidaus įkišęs vinies gabaliuką. Kameroje jis gyveno vienas...
Kaltės našta nepakeliama
- Pasirodo, žiaurus žudikas dar išsaugojęs žmoniškumą ir pozityvius jausmus, jeigu, nužudęs motiną, vėliau taip kankinosi, kad pasiskyrė sau mirties bausmę, - svarstė Gyviškių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojai, iki šiol prisimenantys daugiau nei prieš 3 metus iš gyvenimo savo noru pasitraukusį vietos gyventoją Egidijų Gedminą.
Egidijus pakartojo jau minėto Mindaugo Daunoro, išžudžiusio visą šeimą, likimą - pasikorė Pravieniškių "zonoje" (Kaišiadorių r.), kur turėjo kalėti 7 metus. Vaikiną kelerius metus slėgė padarytas nusikaltimas - kai jis, būdamas tik 17 metų, vieną naktį kirviu užkapojo ir peiliu užbadė savo motiną Adelę Birutę Gedminienę (49 m.). Vietos gyventojai nusprendė, kad nusikaltėliu jaunuolį padarė motinos nemeilė, nes moteris, patyrusi ne vieną kasdienybės sukrėtimą, girtavo ir nieko šilto nedavė savo vaikams.
Kaltės naštos, patekęs į "zoną" už tyčinį tėvo nužudymą, nepakėlė ir vilnietis Saulius Limanauskas (31 m.). Jis nelaukė paskirtosios 12 metų laisvės atėmimo bausmės pabaigos - pasikorė po poros už grotų praleistų metų. Kilpą Saulius užsiveržė 2003-iųjų vasarą, kalėdamas Alytaus pataisos namuose, vienutėje.
Tokią pačią bausmę 2003 metų birželį pasiskyrė ir Marijampolės "zonoje" kalėjęs Radviliškio rajono gyventojas Gintaras Sereika (24 m.). Jis buvo nuteistas už kelis nusikaltimus. 1995 metais Gintaras buvo nužudęs savo tėvą. Laisvės vartai tėvažudžiui galėjo atsiverti po metų, tačiau šios dienos kalinys nebepajėgė laukti.
Žudikai, troškę prabangios ateities
Du pastaraisiais metais skandalingai išgarsėję tėvažudžiai - tėvų turto bet kokia kaina gviešęsi jų sūnūs. Šie nusikaltimai itin sukrėtė visuomenę, nes žmogui, kuriam, rodės, netrūko materialinės gerovės, turėtų netrūkti ir šiltų jausmų savo artimiesiems. Praėjusių metų pabaigoje, pasibaigus visų pakopų teismų karuselei, viltį kalėti mažiau nei 15 metų prarado klaipėdietis Ruslanas Rožkovas (23 m.). Išsilavinęs, rimtų ateities planų turėjęs vaikinas, daugiavaikės šeimos atžala, 2003-iųjų vasaros pabaigoje suorganizavo savo tėvo Ruslano Rožkovo (48 m.), žinomo advokato, nužudymą. Nusikaltimą įvykdė nepilnametis bendrininkas - Rožkovų kaimynas.
Teismas nustatė, kad žiauriam nusikaltimui buvo pradėta ruoštis prieš gerą pusmetį. Vykdytojui buvo pažadėta už advokato šeimos išžudymą sumokėti 1,5 milijono litų. Lemtingąją naktį buvo nužudytas šeimos galva, o jo sūnus Tachiras - sunkiai sužalotas. Nusikaltimo motyvas - perimti išžudytos šeimos turtą. Tiesa, teisme buvo pagarsinta ir kita, intymi, versija, tačiau ji nebuvo įrodyta.
Panašūs tikslai dėl gimdytojų turtų tėvažudžiu pavertė ir kaunietį Audrių Paškauską (28 m.). Šiuo metu jis tebeatlieka 14 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad 1998-ųjų pavasarį su bendrininku nužudė savo tėvus Nijolę (42 m.) ir Algirdą (47 m.) Paškauskus, tuo metu Kaune klestėjusius verslininkus. Sutuoktiniai buvo nužudyti Kauno pakraštyje, kai automobiliu važiavo iš Palangos. Nusikaltimas buvo atskleistas ne iš karto.
Neseniai vienoje televizijos laidoje pakalbintas Audrius tikino sunkiai susitvardantis su jį slegiančiu ir visą gyvenimą slėgsiančiu kaltės jausmu. Kalinys viešai prisipažino prieš tuos 8 metus nedovanotinai suklydęs - buvęs nerūpestingas vėjavaikis, troškęs "kitokios" kasdienybės, ieškojęs narkotikų. Jis prašė, kad jo neatstumtų kiek jaunesnė sesuo, kadaise Lietuvoje garsėjusi pramoginių šokių šokėja. Tačiau mergina irgi viešai pareiškė, kad broliui, tėvažudžiui, jau seniai atleidusi, nes norinti turėti švarią sielą, bet bendrauti su juo atsisakanti visam laikui...
Moterų, kaltų dės savo gimdytojų mirties, Lietuvoje priskaičiuojama kur kas mažiau. Pagal užfiksuotus faktus galima teigti, kad dailioji lytis tokių nusikaltimų centre atsiranda tik alkoholio arba psichikos negalios paveikta.
